baneris leidinys

sertifikataiBirutės Drevininkaitienės įmonės „Rugelis“ meistrai – jos sūnus Žydrūnas Drevininkaitis ir duktė Rasita Bobinienė – gavo tautinio paveldo sertifikatus meduoliniams grybukams, eglėms, naminiams sausainiams, šakočiui.

Nuotr. Meduoliniai grybukai, eglės, naminiai sausainiai, šakotis – tai „Rugelio“ meistrų gaminiai įtraukti į Lietuvos kultūrinį paveldą.

Patirtis iš kartos į kartą

Vos radusi laiko pasikalbėti su žurnalistais B. Drevininkaitienė teigė, jog pastaruoju metu darbų jai netrūksta. „Rugelis“ savo gaminius pristatė įvairiose parodose - „Agrobalt 2010“, „Ką pasėsi 2010“, „Palangos Juzė“. Atsiranda nemažai besidominčių šiais gaminiais užsieniečių, kurie stebisi išmoningais Zanavykijoje pagamintais grybų kelmais, šakočiais ir kt. saldumynais.
 
B. Drevininkaitienė pasakojo, jog XIX a. kaimo šeimininkės savo patirtį perduodavo per moteriškąją liniją – motina dukrai. Ž. Drevininkaitį ir R. Bobinienę kulinarinės paslaptys pasiekė iš jų prosenelės – 1879 m. Vidgirių kaime gimusios Marijos Skaisgirienės. “Šakių raj. Griškabūdžio valsčiuje ji garsėjo kaip labai gera gaspadinė. Dar būdama netekėjusi mergina, buvo samdoma šeimininke šventėse. Ji garsėjo savo duona ir saldumynais: raguoliais, sausainiais, iš kurių populiariausi buvo „kaimiški“ sausainiai ir įvairių formų meduoliniai kepiniai“,- pasakojo „Rugelio“ savininkė.

Sukauptą patirtį M. Skaisgirienė perdavė savo dukroms. Ypač didelį polinkį maisto ruošimui turėjo 1913 m. Paluobių kaime gimusi dukra Agota. Todėl 1936 m. šeima ją išsiuntė į katalikiškos „Pavasarininkų“ organizacijos organizuojamus šeimininkių kursus, kur kaimo merginos mokėsi šeimininkavimo, namų ruošos, valgio gaminimo. Čia buvo mokoma ir iš meduolinės tešlos gaminti įvairesnius, dailius, forminius gaminius, kurie buvo ne tik skanūs, bet ir papuošdavo vaišių stalą. Buvo kepami ir meduoliniai grybukai bei šakočiai.

Agotos duktė – Birutė Drevininkaitienė. Ji sėkmingai baigė Kelmės kulinarijos mokyklą, dirbo įvairiose visuomeninio maitinimo įmonėse, o 1987 m. įkūrė kooperatyvą „Rugelis“, kepusį naminę duoną. Šeimos tradicijas tęsia aukštąjį maisto technologės išsilavinimą įgijusi duktė Rasita  Bobinienė, sūnūs Žydrūnas ir Mindaugas Drevininkaičiai. Visi jie dirba mamos įmonėje nuo kooperatyvo laikų.

Produktų istorija siekia akmens amžių

Meduoliniai gaminiai Lietuvoje kepami nuo neatmenamų laikų, nes žmonės maistui naudojo vienintelį saldiklį - ūkyje laikomų ar senesniais laikais miško bičių medų. Šakotis (raguolis) – mūsų krašto pyragų karalius. Manoma, kad tai vienas archaiškiausių kepinių, jo istorija gali siekti akmens amžių, kai prie laužo pirmą kartą buvo pamautas ant iešmo kepti kepsnys, o pradėjus malti miltus taip galėjo būti kepami ir dabartinį šakotį primenantys kepiniai.

Manoma, kad šakotis į Lietuvą atkeliavo su kryžiuočių kultūra, buvo vadinamas vokišku baumkucheno pavadinimu, tačiau mūsų krašte jis buvo ištobulintas iki tikro meno šedevro. Nors panašūs kepiniai kepami ir artimose ir tolimesnėse užsienio šalyse, tačiau jie daugiau primena ant volo iškeptą pyragą, negu gaminį su spygliukais. Tokie, ilgais rageliais pasipuošę šakočiai kepami tik Lietuvoje, o jų kepimo technologija reikalauja daug žinių, kruopštumo, kantrybės ir fizinės ištvermės.

„Draugo“ inf.

Comments are now closed for this entry

Prenumeruok E-laikraštį!

Reklama


traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

   

musu_laikas
 
 

 


Paskutinės naujienos


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos