Giedrė PLEČKAITYTĖ

2010-ieji paskelbti baltojo gandro metais. Šiandien yra ta diena, kai Lietuvos didieji paukščiai - gandrai palieka mūsų kaimus ir sodžius. Šv. Baltramiejaus, gandrų išlydėtuvių dieną, iš arčiau pažvelkime į Lietuvos nacionalinį paukštį – gandrą.

Nuotr. Pastaruoju metu gandrai maisto ieškoti atskrenda ir į gyventojų kiemus. Močiutė iš Lukšių dažnai maitino ją aplankantį gandrą.

Gandras – mylimas ir gerbiamas paukštis

Rodos, dar visai neseniai į vos tik iš žiemos miego pabudusius gamtos laukus iš tolimųjų kraštų sugrįžo baltieji gandrai. Šiandien, – rugpjūčio 24-ąją, minime Šv. Baltramiejaus, gandrų išskridimo dieną. Pripažinkime, kad išties smagu, kai virš namų praskrenda baltasis gandras. Nuo seno lietuviai gerbė ir mylėjo baltąjį gandrą. Lietuvos liaudies kultūros centro Papročių ir apeigų skyriaus vadovės Nijolės Marcinkevičienės veikaluose minima, jog senovėje lietuviai tikėjo, kad baltasis gandras - šventas paukštis, nešantis žmonėms laimę. Buvo manoma, kad gandras gali paimti žmonių ligas ir nunešti į neįžengiamas pelkes. Žmonės tikėjo, jeigu sodyboje ant įkeltų į medį ar ant klojimo akėčių gandras susisuks lizdą, būsiąs geras derlius. Todėl nenuostabu, jog baltasis gandras laikomas nacionaliniu Lietuvos paukščiu. Lietuvos ornitologų draugija 2010-uosius paskelbė baltojo gandro metais. Šiam paukščiui šiemet išskirtinį dėmesį parodė ir Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičiaus. Jis pasirūpino, kad jo kuruojamoje internetinėje svetainėje visi norintieji tiesiogiai turėtų galimybę stebėti vienos gandro šeimos gyvenimo kasdienybę.

 
Suvalkijos lygumos – palanki vieta gyventi gandrams

Apie gandrus ir jų populiaciją, kalbėjomės su Marijampolės aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresniuoju valstybiniu aplinkos apsaugos inspektoriumi Vidmantu Olensevičiumi.

Suvalkijos lygumų gyventojai gali pasidžiaugti, jog baltieji gandrai Lietuvoje labiausiai pamilę būtent mūsų kraštą. „Lietuvos mastu tankiausiai šie paukščiai gyvena Suvalkijoje ir Pamaryje. Čia jiems yra priimtiniausios vietos ir jie nuo seno laikosi šiuose regionuose“,- sakė V. Olensevičius. Kai prasidėjo didieji žemdirbystės darbai, buvo galima stebėti būrius gandrų, tipenančių ką tik nupjautomis ražienomis ar išartomis dirvomis. Pastebima, jog gandrai vis arčiau prisileidžia žmogų. Pasak aplinkosaugininko, tokiam suartėjimui, paukščių jaukumui įtakos turi mityba.

„Vaikšto gandras po pievą, žmonės skambina ir klausia, kodėl jis vaikšto? Šiuo laikotarpiu, kai lizduose gandriukai paaugę, būna, kad tėvai jauniklius išmeta iš lizdo. Kai prasideda šių paukščių migracija į šiltuosius kraštus ir lieka sužeisti ar silpni paukščiai, tai, patikėkite manimi, kiek daug sulaukiame skambučių iš žmonių“,- apie žmonių skiriamą dėmesį gandrams pasakojo aplinkosaugininkas V. Olensevičius.

Matant po pievas varlinėjančius paukščius, teko pastebėti, kad šių paukščių nubalusios kojos. Kodėl? „Aš jums tikrai prižadu, kad pavasarį jie grįš su raudonais snapais ir raudonomis kojomis. Yra pereinamasis laikotarpis, kaip ir kiekvieno gyvūno, taip ir mūsų organizme yra pigmentas - melaninas atsakingas už mūsų odos, plaukų spalvą. Gandriukai gimsta su pilkomis, rusvomis kojomis, užaugę, kai pasiekia lytinę brandą, pasidaro su raudonais snapais ir kojomis. Čia yra jaunikliai, kurie pavasarį tikrai sugrįš tokie, kokie ir turi grįžti. Gal šiek tiek šiemet dėl aktyvios saulės sutriko pigmentacija. Blogos įtakos paukščių sveikatingumui nepastebėta“,- kalbėjo specialistas V. Olensevičius.

Pasirodo, mūsų šalyje šiemet perėjo nuo 12,5 tūkst. iki 13 tūkst. baltųjų gandrų porų. Tačiau šie paukščiai beveik išnyko kai kuriose Europos šalyse. Pavyzdžiui, Danijoje baltųjų gandrų išlikusios daugiausiai viena - trys poros. Danai organizuoja specialias ekskursijas į tas vietas, kur šios poros gyvena, kad juos pamatytų iš arti. Švedijoje telikusios trys, o Belgijoje tik 45 – 46 baltųjų gandrų poros. Gamtininkai teigia, jog minėtose šalyse tokiam sparčiam gandrų nykimui įtakos turėjo spartūs pokyčiai aplinkoje dėl intensyvios žemės ūkio veiklos.

Šiandien baltieji gandrai pakedenę plunksnas ir ištiesę sparnus pakils į didžiąją kelionę. Žiemoti Lietuvos laukus paliekantys paukščiai skris į šiltuosius kraštus - Ugandą, Pietų Afriką, kur ir lauks kito pavasario, kad vėl sugrįžtų į gimtąjį kraštą. Na, o mes palinkėkime jiems sėkmingo skrydžio bei laukime  jų sugrįžtant kovo 25-ąją, Šv. Blovieščiaus dieną.