Gintarė MARTINAITIENĖ

Balandžio pabaigoje posėdžiavusi rajono taryba įpareigojo UAB „Šakių vandenys“ direktorių Vaidą Litinską šio mėnesio tarybos posėdžiui parengti strateginį planą, kaip planuoja grąžinti paimtas paskolas bei kokias veiklos gaires ir perspektyvas mato, kad bendrovė pradėtų dirbti pelningai. V. Litinsko paaiškinimus sukritikavusi taryba nusprendė šį klausimą atidėti dar vienam mėnesiui. „Juk tai labai rimtas reikalas“, - konstatavo tarybos narys Henrikas Zaremba.

Nuotr. Kaip vieną didžiausių problemų bendrovės vadovas V. Litinskas įvardijo lietaus kanalizaciją.

Balandžio pabaigoje administracijos direktorius V. Litinskui skyrė papeikimą už tai, kad atlikdamas tam tikrus darbus jis viršijo savo, kaip vadovo kompetenciją. Kadangi pernai bendrovė patyrė daugiau nei pusę milijono litų nuostolių, taryba įpareigojo vadovą parengti planą, kaip bus grąžinta beveik dviejų milijonų litų paskola bei apžvelgtos veiklos gairės ir perspektyvos, kaip bendrovė pradės gauti pajamas.

 
Atidėjo kitai tarybai

V. Litinskas tam tikrus siūlymus buvo parengęs šiai tarybai, tačiau jau pirmajame Ūkio komiteto posėdyje jie buvo sukritikuoti ir nuspręsta šį klausimą atidėti iki kito mėnesio tarybos posėdžio. „Mes iš trylikos žodžių negalime priimti sprendimo“, - teigė tarybos narys Kęstutis Gudelevičius. Komiteto pirmininkas Henrikas Zaremba ne kartą akcentavo, kad tai, jog bendrovė dirba nuostolingai ir yra įklimpusi į paskolų liūną, labai rimtas reikalas. „Juk tai savivaldybės įmonė. Tai labai rimta problema, kurią reikia spręsti. Kitaip bendrovė turės bankrutuoti“, - teigė H. Zaremba. Jis akcentavo, kad iki kito mėnesio reikia surašyti konkrečias sumas, laikotarpius, o ne abstrakčiai kalbėti, ką būtų galima daryti. „Matau, kad direktorius nesuprato, ko mes iš jo norėjome. Iš kur jūs paimsite ir gausite pajamas paskolai apmokėti, jeigu jau po pirmojo ketvirčio vėl pusantro šimto tūkstančių minuse“, - teiravosi H. Zaremba. Nors UAB „Šakių vandenys“ vadovas turėjo visą segtuvą medžiagos, komitete dalyvavę tarybos nariai vis vien reikalavo, kad viskas susisteminta ir konkretizuota turi būti pateikta kitam tarybos posėdžiui „juoda ant balto“.

Tarybos nariai pritarė, kad bendrovės veikla ne tik V. Litinsko reikalas. „Jūs pateikiate medžiagą, o viską parengti turite kartu su administracijos direktoriumi, Ūkio skyriumi, jei reikia, dar kažką į pagalbą kvieskitės, bet turi būti konkretūs duomenys, kiek už ką sumokate, kiek nesumokate, permokate ir pan. Žinoma, to nesiimk vienas, įtrauk kompetentingus specialistus, bet planuokite ir pateikite mums.“, - bendrovės direktoriui patarinėjo Ūkio komiteto nariai. Jie tikino, jog tai visos savivaldybės reikalas ir reikia imtis konkrečių, apgalvotų, pagrįstų sprendimų. „Buvo laikas, kai ėdėme Šilumos tinklus ir pagaliau ten susitvarkė. Dabar ėdame jus. Tikiu, kad susitvarkys ir čia, bet reikia įsigilinti, išsiaiškinti ir dirbti“, - teigė rajono meras.

Visgi tam tikrus pamąstymus V. Litinskas buvo parengęs. „50 procentų išlaidų sudaro Mokos fondas. Kad padengčiau išlaidas turėčiau atleisti pusę darbuotojų, o tai tiesiog neįmanoma. Jų ir taip dideli krūviai. Geriausiu atvejų pavyktų atsisakyti dviejų. Būtų galima išparduoti turtą, paskui nuomoti, kaip kai kas daro, bet tai nelogiška“, - aiškino direktorius. Jis teigė sutinkantis, kad ir jo alga būtų mažinama, kiek įmanoma, tačiau šiems siūlymams prieštaravo ir meras, ir komitete dirbę tarybos nariai teigdami, kad tai problemos neišspręs. Be to, kaip aiškino V. Litinskas, pradėjus dialogą su gyventojais dėl prisijungimo prie bendrų fekalinės kanalizacijos trasų, matomi akivaizdžiai teigiami rezultatai „Aptarėme su gyventojais, kaip jiems patogiau jungtis, per kiek laiko galėtų susimokėti ir tikrai gyventojai kreipiasi masiškai“, - teigė UAB „Šakių vandenys“ vadovas. Pasak jo, prisijungus prie trasų bendrovė gautų apie 30 – 40 tūkst. litų pajamų per metus ir, svarbiausia, nebūtų taikomos ES sankcijos ar anuliuotas projektas. Mero duomenimis V. Litinsko skaičiavimai netikslūs, nes pajamų, pradėjus teikti šią paslaugą, turėtų būti gaunama daugiau.

Kaip vieną didžiausių problemų bendrovės vadovas įvardijo lietaus kanalizaciją. Esą vien už elektrą, reikalingą suteikiant paslaugą yra permokama apie 250 tūkst. litų. Tikslius skaičiavimus, kiek lietaus vandens patenka į kanalizaciją, pateikti beveik neįmanoma. Kas tai apskaičiuos? Visgi permokas ir tai, kas įmanoma, tarybos nariai V. Litinskui liepė surašyti konkrečiai. Be to, buvo aiškinama, kad svarbus ir vandens vartotojų skaičius. „Manau, vandens sunaudojimas mažėja ir dėl tragiškos jo kokybės. Moterys kelias valandas turi šveisti, kad atšveistų kriaukles ir vonias, tad kas turi galimybę, naudoja šulinių vandenį“, - mintimis dalijosi K. Gudelevičius. Į šį teiginį V. Litinskas atsakė: „Koks turtas, tokia kokybė. Mes tik eksploatuojame tai, ką turime“. Meras tikino, kad norėdami dirbti pelningai jie turi būti ne tik eksploatuotojai, bet ir statybininkai, architektai ir kas tik nori. Svarbiausia – išsikapstyti iš užgriuvusių problemų.