Langas į pasaulį – solidarumo degalai

Antverpeno panorama su OLV bokštu ir Boerentorenu. Door Julien Grandgagnage – Eigen werk, CC BY-SA 4.0, https://commons.wikimedia.org/w/index.php?curid=36415091

Fathi, Belgija, 23 metai

„Išvykti į kitą šalį, kad galėtum pats padėti kitiems – tai mane labai sužavėjo.“

Fathi F.F. Ali kilęs iš Palestinos. Jau keletą mėnesių jis savanoriauja organizacijoje „Palestina Solidariteit“ Antverpene per Europos solidarumo korpuso programą.

Trumpai apie Fathi

Man 23-eji, esu iš Nabluso miesto, esančio Vakarų Krante. Gyvenau su savo šeima. Mano mama yra policijos pareigūnė, o tėvas dirba ligoninėje. Esu išsilavinęs kompiuterių inžinierius, bet neturėjau darbo. Tad padėdavau namuose: rūpinausi geriamuoju vandeniu. Tą vandenį reikėdavo pirkti kitur, o kadangi neturėjome automobilio, nešiodavome jį pėsčiomis. Dviračiai mūsų regione netinka – jie ne sprendimas.

Įtampos kupina aplinka

Kai baigiau universitetą, prasidėjo karas. Vos atsikėlęs ryte, žiūrėdavau į telefoną, kad sužinočiau, kas vyksta. Daugelis mano draugų buvo prastai informuoti. Per „Telegram“ palaikydavome ryšį, informuodavome vieni kitus. Bet reikėjo būti atsargiems: kiekviename patikros punkte tikrindavo telefonus. Jeigu turėdavai „Telegram“, tai jau kėlė įtarimą.

Europos solidarumo korpusas

Norėjau matyti daugiau pasaulio – ne tik tai, ką rodo mano telefonas ar kompiuterio ekranas. Todėl pradėjau mokytis anglų kalbos ir ieškojau galimybių įgyti tarptautinės patirties. Keli mano draugai dalyvavo „Erasmus+“ programoje – keliavo į tokias šalis kaip Italija ir grįžo su visai kitu požiūriu. Mane labai traukė mintis nuvykti į kitą šalį ir ten kažką prasmingo nuveikti dėl kitų. Taip atradau Europos solidarumo korpusą ir pradėjau ieškoti vietų, kur galėčiau savanoriauti.

Savanoris Belgijoje

Mano diena Belgijoje visiškai kitokia. Kiekvieną rytą anksti keliuosi, pusryčiauju ir važiuoju autobusu į „Palestina Solidariteit“ biurą Antverpene. Po ilgos darbo dienos grįžtu į Rupelmondą, pas belgų šeimą, kuri mane svetingai priėmė. Jie labai malonūs ir pagarbūs – esu jais sužavėtas. Savaitgaliais planuojame, ką galime nuveikti kartu.

Turiu čia dviratį, ir tai – nuostabu! Galiu nuvažiuoti į kaimą, į mečetę ar tiesiog nusipirkti skanų sumuštinį. Kartais važiuoju dviračiu net tris valandas po gamtą ir visiškai pamirštu savo rūpesčius. Čia jaučiuosi saugus ir laisvas. Dėl to auga mano pasitikėjimas savimi.

Patirtis, kuri turi poveikį

Mano veikla kaip savanorio puikiai atitinka organizacijos tikslus ir mano įgūdžius. „Palestina Solidariteit“ remiasi savanorių žiniomis. Naudodamas savo IT žinias, galiu konkrečiai prisidėti – atnaujinti ir profesionalizuoti organizacijos interneto svetainę.

Dirbdamas su žmonėmis iš skirtingų kultūrų, geriau pažįsti save, tampi drąsesnis. Patekau į profesionalią aplinką, šiltą organizaciją su draugiškais kolegomis. Tai pakeitė mano mąstymą ir požiūrį į pasaulį. Palestinoje sunku ką nors planuoti ar tikėti situacija – niekada nežinai, kas bus rytoj. Belgijoje – tai panašu į lietų: jis gali pasirodyti bet kurią dieną.

Tarptautinės galimybės

Tokių programų kaip „Erasmus+“ ir Europos solidarumo korpusas svarbos negalima nuvertinti. Jos atveria tikras duris. Konkretus pavyzdys: vienam palestiniečiui draugui buvo atsisakyta išduoti vizą į Ispaniją. Man, kaip Europos solidarumo korpuso dalyviui, buvo suteikta viza į Belgiją.

Todėl mums reikia keisti mąstymą, kuris formavosi 75 metus konflikto sąlygomis. Tai galime pasiekti šviesdami naujas kartas. Tam gali prireikti laiko, bet tai, ką mokomės iš vadovėlių, veikia mūsų požiūrį į kitus. Turime tikėti teisine sistema. Kai įvyksta nusikaltimai, kaltininkai turi stoti prieš teismą, o ne tapti keršto taikiniu. Ta siena turi išnykti, o smurtą turime pakeisti taika.

Daugiau informacijos: https://youth.europa.eu/stories/venster-op-de-wereld-brandstof-voor-solidariteit_en

www.europospulsas.lt

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar verta bijoti maro?

klausimelis 06 02Eduardas iš Griškabūdžio:

Girdėjau apie Rusijoje galimą jau antrą mirties nuo maro atvejį. Seku šias žinias. Manęs asmeniškai nebaugina. Manau, čia tolimas dalykas. Ir nėra rusai tokie žiopliai, manau, susitvarkys. Situaciją stebi dabar iš visų galų. Galvoju, kad mes absoliučiai nesame pasiruošę nei ligų protrūkiui, nei tuo labiau karui. Eikvojam dideles sumas pinigų tankams, o jų era jau praėjo. Reikia ruoštis naujoms technologijoms. Pavyzdžiui, slėptuvių nepakanka. Krizinės situacijos metu likčiau namuose.

klausimelis 06 02 2

Darius iš Skaistgirių:

Žinokit, nebesidomiu. Ir nebaugina. Neskaitau laikraščių ir nežiūriu televizoriaus. Tai tik eilinis nervų gadinimas. Jokio kovido nebuvo, o eilinis gripas. Ir anksčiau sirgdavo žmonės, vaikų darželius uždarydavo. Privertė mane skiepytis nuo kovido. Kiek žmonių mirė nuo skiepų, kurių nebuvo galima skiepyti, nes turėjo problemų dėl kraujagyslių. Galit pasakyti? 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3