Dažnai kyla klausimų, kokia institucinės globos situacija yra ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Kaip institucinę globą sekasi vykdyti Vokietijoje, domėjosi grupelė mūsų kraštiečių.

Sausio 13–17 d. VšĮ „Šakių vaikų namai“ direktorius kun. Virginijus Kelertas kartu su pavaduotoja Daiva Kalinauskaite, Šakių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Leonora Pocevičiūte, Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Rūta Lebedžinskiene, rajono savivaldybės tarybos Sveikatos ir socialinės politikos komiteto pirmininku Arvydu Šlėderiu bei kitais specialistais lankėsi Vechta mieste (Žemutinė Saksonija, Vokietija). Savo pastebėjimais jie pasidalijo Sveikatos ir socialinės politikos komiteto posėdyje.

 

Kelionės dalyviai buvo išsamiai supažindinti su institucinės globos sistema Vokietijoje. Apie tai papasakoti mielai sutiko globos namų „Johannesstift e. V.“ šeimininkas Thomas Zellner. Šiuos globos namus, kaip ir Šakių vaikų globos namus, kartu su savivaldybe įkūrė Diakonija. Vaikai čia auklėjami krikščioniška dvasia. Viešnagės metu daug sužinota ne tik apie dabartinę situaciją, bet ir apie pačius globos namus, jų istoriją. „Johannesstift e. V.“ įsikūrė 1965 m. Diakonijos vadovės iniciatyva, subūrus aplink esančias parapijas.

Kaip buvo pasakota posėdyje, šiuose globos namuose nėra nuolat su vaikais gyvenančių darbuotojų, jie keičiasi pagal tam tikrą grafiką, turi galimybę pailsėti ir tobulinti savo žinias. Pastatyti nauji pastatai, įkurtas dienos užimtumo centras, teikiama pagalba krizių atvejais, dirbama su vaikų tėvais, yra įsikūrusi penkių dienų grupė, kurioje globojami vaikai gali grįžti namo savaitgaliais. Nuo 2015 m. lapkričio mėnesio čia pradėta teikti globa nepilnamečiams pabėgėliams iš Sirijos, Afganistano, Irako, Albanijos ir kitų šalių. Beje, vieno vaiko globos kaina minėtuose globos namuose mėnesiui – 5116 eurų, Šakiuose – 652 eurai.

Posėdyje V. Kelertas teigė, jog jam itin įstrigo Vokietijoje išsakyta mintis, kad, atpažinę problemos užuomazgas, vaiko teisių apsaugos specialistai nori suteikti vaikams šansą būti laimingiems: „Ne išsaugoti juos šeimoje, o suteikti šansą būti laimingiems Tai ne visada yra tas pats.“ Kelionės dalyvių teigimu, labai gaila, kad į šį susitikimą atsisakė vykti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai. Gal ir jiems tada viskas kitaip atrodytų.

Kuo dar skiriasi Lietuva ir Vokietija? Tuo, kad Vokietijoje dažnai patys tėvai nori priimti pagalbą ir mielai bendradarbiauja. Gana dažnai iniciatyvos imasi jie patys, prašydami pagalbos iškilus sunkumams su vaiku. Iš šeimos prieš tėvų valią paimami tik 5–10 proc. visų globojamų vaikų. Lietuvoje tikriausiai vyrauja atvirkštinis santykis – didžioji dauguma tėvų priešinasi dėl vaikų apgyvendinimo globos namuose.

Išvykos dalyviai sužinojo daug naudingos informacijos, gerų idėjų, suprato, kuriame taške institucinės globos atžvilgiu yra Lietuva ir kuria kryptimi galėtume eiti. Nors, kaip sakė V. Kelerto pavaduotoja D. Kalinauskaitė, mes (Lietuva) tikriausiai dar kelis kartus mėginsime eksperimentuoti, nes viską norime sugalvoti patys. Kad ir dviratį. Svetimo mums nereikia.

„Draugo“ inf.