Kaip tinkamai nusišalinti nuo interesų konflikto? Reikalavimus sugriežtinę ir šiurkštaus tarnybinės etikos pažeidimo sąvoką įtvirtinę šiųmečiai įstatymų pakeitimai sukėlė sujudimą savivaldybėse. Netylant skambučiams, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pateikė rekomendacijas merams ir savivaldybių tarybų nariams, kaip tinkamai vengti interesų konfliktų.
Nuotr. VTEK pirmininkas Romas Valentukevičius mano, kad kartais tarybos nariai tiesiog nežino, kaip tinkamai nusišalinti vienu ar kitu klausimu, kad būtų išvengta interesų konflikto.
Paskelbtoje rezoliucijoje „Dėl savivaldybės mero ir savivaldybės tarybos narių nusišalinimo“ VTEK detalizavo įstatymais įtvirtintą nusišalinimo formulę „informuoti-nedalyvauti-deklaruoti“.
VTEK informavo, kad pernai dažniausias politikų pažeidimas buvo nenusišalinimas kilus interesų konfliktui. Kovo 4 dieną „Drauge“ rašėme, kad dėl to VTEK apskųsti tarybos nariai Kęstutis Smirnovas ir Valdas Stankūnas. VTEK pirmininkas Romas Valentukevičius mano, jog tokia problema iškyla dėl to, kad savivaldybėms trūksta aiškumo.
„Atlikdami tyrimus matome pavyzdžių, kai, susidūrę su interesų konfliktą keliančiomis situacijomis, savivaldybių tarybų nariai nori nuo jų nusišalinti, bet nesupranta, kaip ir kada tą padaryti“, – teigė R.Valentukevičius.
Pasak jo, buvę nemažai atvejų, kai nusišalinama tik svarstant klausimą savivaldybės tarybos posėdyje, bet ši pareiga nevykdoma pirminiuose etapuose: komitetuose, komisijose, frakcijose ar grupėse.
„O juk šie klausimo rengimo lygmenys yra vienodai svarbūs ir vienodai rizikingi interesų konflikto grėsmės požiūriu. Taigi buvo būtina patvirtinti aiškią nusišalinimo tvarką, kuria galėtų vadovautis visos savivaldybės“, – tikino VTEK pirmininkas.
Nors komisijos rezoliucija savivaldybių merams ir tarybų nariams rekomendacinio pobūdžio, bet ja remdamosi savivaldybės, kaip mano pirmininkas, gali tobulinti savo darbo reglamentus, sukurdamos vienodą teisinį reguliavimą ir sudarydamos sąlygas tinkamam vietos politikų elgesiui.
Tad kodėl netinkamas nusišalinimas taip paplitęs savivaldybėse? R. Valentukevičius mano, kad problema egzistuoja ne vien savivaldybėse, bet galbūt jose yra labiausiai matoma. Tuo labiau, kad čia įtakos turi ir politinė konkurencija, kuri kursto politikų tarpusavio kontrolę, dažnai gimdo nepagrįstus skundus.
„Supratome, kad neefektyvu nuolat vien tik nagrinėti skundus, nes rezultatas dažniausiai įtakos turi tik tiriamajam. Taigi išnaudojame mums įstatymų suteiktas galias, kad padėtume užbėgti tarnybinės etikos nusižengimams už akių“, – aiškino VTEK pirmininkas.
VTEK informavo, kad atliekami tyrimai kartais parodo, jog nepriimtais nusišalinimais galima gudrauti, nes įstatymų normų realizavimas yra ne visoms pusėms iki galo aiškus. Jeigu nusišalinimą galima realizuoti keliais būdais, tai tikėtina, kaip mano R. Valentukevičius, kad bus pasirinktas patogiausias iš jų.
„Mums svarbu, kad nekiltų noras piktnaudžiauti ir kad pirmenybė būtų teikiama skaidriam, tinkamam atsiskaitymui apie savo privačius interesus. Netgi kai dalyvaujama nepriėmus nusišalinimo. Būtent tokius atvejus privalu pranešti VTEK, naudojantis interesų deklaravimo informacine sistema (IDIS) ir tinkamai informuoti visuomenę, paskelbus informaciją apie nepriimtus nusišalinimus savivaldybių tinklapiuose“, – teigė pirmininkas.
Šiuo metu savo duomenų bazėje VTEK jau turi informacijos apie maždaug pusę šimto šalies savivaldybėse nepriimtų nusišalinimų. Šie duomenys suteiks galimybę įvertinti riziką ir atkreipti dėmesį į bet kokius nuokrypius nuo normos.
VTEK mano, kad po minėtų rekomendacijų paskelbimo bus daugiau skundų, nes vietos politikai ims aiškintis, kur galėjo nusižengti jų konkurentai.
„O per tą laiką išmoks, kaip reikia tinkamai elgtis: vienas dalykas yra parašyti rekomendacijas, o kitas – suformuoti įgūdžius, kaip pagal jas veikti. Taigi ilgalaikėje perspektyvoje skundų skaičius dėl vietos politikų turėtų sumažėti, o mes galėsime nukreipti savo dėmesį į kitas svarbias tarnybinės etikos sritis ir spręsti kitas sistemines problemas“, – pokalbį baigė VTEK pirmininkas R. Valentukevičius.
„Draugo“ inf.