Lekėčiuose remontuos bažnyčią. Tokios prastos bažnyčios, kaip Lekėčiuose, turbūt, nerastume visoje Lietuvoje. Ji yra net šiaudais dengta. Gegužės 17 d. parapijos komitetas nutarė apdengti skarda bažnyčią ir špitolę, sutvarkyti klebonijas. Nutarta apdėti parap. gyventojus po 35 ct. nuo valst. lito mokesčių. Pilnoji rinkliava bus vykdoma po 20 ct. Mūsų valsčius sumoka valstyb. mokesčių 11.277 litus. Yra vilties šiemet rinkliavą įvykdyti ir būtinąjį remontą padaryti. Kitais metais reikėtų aptverti kapus ir t.t. („Suvalkietis“, 1931 05 24, p.5)
Sintautai. Šlamų štukos. Šlamų kažkokios „dvasios“, kurios visokius šposus krečia. Į medžių viršūnes sukelia drapakus, akėčias, naktimis iškrato žvejų „bučius“ ir t.t. Tai vis juokai, kurie daro gyventojams nuostolius. Bet neseniai šios dvasios iškrėtė kiek linksmesnę štuką. Vienas gyventojas pagręžė medį ir palikęs indą pradėjo leisti sulą. „Dvasios“ čia įmetė mielių. Sula taip užrūgo, kad įvyko baisus sprogimas ir indo skeveldros išlakiojo po apylinkę. Gyventojams šios dvasios įkyrėjo ir jie mano skųstis policijai. („Suvalkietis“, 1931 05 24, p.5)
Šakiuose griauna lūšnas. Praeitą rudenį Šakių apskr. statybos komisija nutarė nugriauti keletą miesto išvaizdą biaurojančių ir žmonių sveikatai kenkiančių lūšnų. Savininkai tokiu nutarimu nepatenkinti ir padavė skundus statybos inspekcijai. Iš tų skundų niekas neišėjo, tik buvo prailgintas nugriovimo terminas ligi šio pavasario. Dabar šios lūšnos jau griaujamos. Savininkai mano pasistatyti mūrinius namus, kurie prisidės prie pagražinimo šiaip jau labai skurdžios Šakių m. išvaizdos. („Suvalkietis“, 1932 05 22, p.4).
Šakių miesto savivaldybės viltys nupirkti elektros stotį, gal būt ir įvyks, nes bendrovė „Vienybė“, matydama, kad stoties trobesius vis vien reikės nusikelti, pasiūlė stotį pirkti. B-vė už stotį ir prieš laiką nutrauktą koncesiją prašo apie 60 tūkst. litų, gi miesto savivaldybės pakviestų inžinierių nuomone, už stotį galima mokėti tik 35-40 tūkst. litų. Miesto burmistras su savininkais veda derybas. („Suvalkietis“, 1932 05 22, p.4).
Slavikai. Vietoj medvilnės siūlų – „gatava medžiaga“... II rajono pasienio policija turėjo žinių, kad iš Vokietijos kontrobandos keliu gabena medvilnės verpalus. Vieną naktį valstybinės sienos sargybinis polic. Krikštolaitis pastojo iš Vokietijos pusės plaukiantį laiveliu į Lietuvos pusę kokį tai asmenį, kuris perplaukęs ir palikęs laivelį pakrantėje ėjo su ryšuliu artimiausio kaimo link. Sargybinis sušuko „stok“. Kontrobandininkas išgirdęs „komandą“ metė ryšulius ir leidosi bėgti atgal prie palikto laivelio. Sargybinis iššovė pavojaus šūvį į viršų ir puolėsi vytis kontrobandininką. Pastarasis šoko per krūmais apaugusį krantą į paliktą laivelį, į kurį taipogi įšoko ir jį vijęsis sargybinis. Kontrobandininkas manydamas, kad bus sulaikytas, puolė iš laivelio į vandenį ir rizikuodamas gyvybe nuplaukė Vokietijos pusėn. Patikrinus sulaikytus ryšulius vietoje manytų medvilnės verpalų rasta: atsišaukimų į Klaipėdos krašto darbininkus ir darbo valstiečius (lietuvių ir vokiečių kalbomis) po 3000 egz., „Komunistas“ 5 egz., „Balsas: 8 egz., atsišaukimų į Klaipėdos krašto komunistus (vokiečių kalba) – 550 egz. ir Amerikoje leidžiamo komunistų laikr. „Laisvė“ 5 egz. Pažymėtina, kad „kontrobandininkas“ iš strioko paliko net savo skrybėlę pasikorusią krūmuose. Sulaikytoji literatūra, laivelis, skrybėlė perduota atitinkamiems organams – aiškinimui. („Suvalkietis“, 1932 05 22, p.4).
Širvintoj nubaudė K. Naumiesčio gyventoją. Širvintoj (Vokietijoj) buvo sulaikyta Lietuvos pilietė A. Lukaitienė. Ji įtarta pernešus 200 markių. Nors pinigų pas ją ir nerasta, bet vis tiek nubausta 8 mėn. kalėjimu arba 3000 markių ir 4 mėn. kalėjimu. („Suvalkietis“, 1936 05 24, p.4)
Eduardas iš Griškabūdžio:
