Vakaras su gaisro pavojumi ir menku pelnu. Lukšių pavasarininkai suruošė viešą vakarą. 4 v. dramą „Valkata“ vaidino šakiečiai pavasarininkai. Vaidino neblogai. Tik sufleris kažkodėl stengėsi artistus aprėkti. Reikia pažymėti vakaro rengėjų menką rūpestingumą. Pav., pakabino be dugnelio (viršuj stiklo) lempą, nuo kurios užsidegė salės papuošalai. Tik kibiru vandens papuošalų gaisras likviduotas. Pelnyta apie 10 lit., nors publikos atsilankė į 150 asmenų. („Suvalkietis“, 1931 06 28, p.4)
Griškabūdis. Girtybės auka. Sparvinių km. ūk. J. Mockeliūnas, būdamas neblaivus, grįžo iš Griškabūdžio prekymečio. Bliuviškių km. per Novos upę yra nuo okupacijos laikų apiręs lieptas. Mockeliūnas eidamas šiuo lieptu neatsilaikė ir krito žemyn, apie 4½ metro. Bekrintantį pastebėjo laukuose dirbą žmonės, tačiau atėję jį rado nebegyvą. („Suvalkietis“, 1931 06 28, p.4)
Šakiai. Ar nėra kam sutvarkyti? Nors jau gyvenam keturioliktus nepriklausomybės metus, bet Šakiuose dar nuolat galima sutikti ir tokių „lietuviškų“ užrašų: „Mainau Kvečius į miltus. Fainzilberis“, „Braižioti po pieva. Griežtai draužiama“ arba Naumiestyje — „A. Andruškevičius Mašinų, Jevų ir Trašų prekyba“ ir t. t. („Suvalkietis“, 1931 06 28, p.4)
Bylinėjasi Dievo muzikantai. Lekėčių parapijos vargoninko J. Juškos ir buvusio jo auklėtinio – pusvargoninko St. Mureikos birželio 28 d. Kazlų Rūdos nuovados taikos teisėjas nagrinės bylas. Abudu yra „uolūs“ pavasarininkų apaštalai… („Suvalkietis“, 1932 06 26, p.4)
Saldžiai sapnuoja. Lekėčių V.V.S-gos ir jaunalietuvių skyrių „veikliosios“ valdybos praėjus metams laiko neįstengė nė vieno susirinkimo sušaukti. Nors buvo pavienių asmenų kalbėta apie gaivinimus, likvidacijas, bet vis dėlto žirniai berti į sieną atšoko. Yra nemaža valdininkų, mokytojų, „klesaunų“ bernužėlių, bet jie darosi savanaudžiais. Idealistų pas mus yra labai mažai. Toks pat likimas su tautininkų s-gos skyrium, kuris gyvuoja tik popieriuje, o jaunųjų ūkin. rateliui, iš karto parodžius daug gyvumo, dabar reikės sugiedoti liberta (atsissakius vadovų ratas pradeda nykti). („Suvalkietis“, 1932 06 26, p.4)
Žemoji panemunė. „Poniškas“ gydymas. Mūsų parapijos klebonas vienam neseniai mirusios ponios vyrui prie pareikštos užuojautos pridėjo dar tokią „išmintingą“ pastabą: girdi, velionė mirusi dėl to, kad buvo poniškai gydoma. Reikėję, esa, gydyti rūgščiu pienu ar panašiai (mat, velionė buvo apdegusi). Iš tikrųjų gi velionė buvo gydoma Kauno ligoninėse žymių daktarų. Pažymėtina tačiau, kad tą pastabą davęs asmuo pats gydydamasis nesitenkina nė Lietuvos daktarais, nė Lietuvos kurortais, o veža iš parapijiečių surinktus pinigus į užsieninius kurortus. Čia, mat, ne „poniškas gydymasis“. („Suvalkietis“, 1932 06 26, p.4)
Rajoninė paroda Šakiuose. Šiais metais nutarta suruošti rugsėjo mėnesio vidury. Paruošiamieji darbai jau pradėti. Tarp kita ko numatoma melžimo, gyvulių valymo, dailaus arimo, vietinės medžiagos apsirengimo ir kiti konkursai. Be to, bus arklių lenktynės. Konkursuose ir lenktynėse žada pasirodyti jaunieji ūkininkai. („Suvalkietis“, 1933 06 25, p.3)
Eduardas iš Griškabūdžio:
