Lekėčiai. Nekask duobės – pats įkrisi. Jau „Suvalk.“ 5 ir 11 Nr. buvo rašyta, kaip miestelio geriausieji sklypai, paliktieji valdžios žinioje, vėliau kai kurių „gudragalvių“ buvo išmainyti į raistus su gyvatėmis ir žalčiais ir kiti apgauti. Tai buvo matin. Guziko ir kelių vietos asmenų kombinacija. Dabar viskas atėjo aikštėn: Ž.R. Deptas kovo 11 d. tokį neteisėtą sklypų pasisavinimą panaikina ir savotiškai paimtus valdžios žinioje paliktus sklypus iš mok. Merčaičio, gir. Kaminsko, Kazlausko ir Damijonaičio atėmė. Tuomet kovo 24 d. atvyko Marij. apyg. žemės tvarkytojo padėjėjas p. A. Sajeta ir padarė naują sklypų paskirstymą burtų keliu. Vietos šaulių būriui ir pašto įstaigai paskirti geriausieji sklypai be burtų traukimo. Dabar minėtų ponų laimė nepalietė: jiems teko prastos vietos ir ne prie centro. Žmonės džiaugiasi teisybę atradę. („Suvalkietis“, 1931 04 26, p.4)
Bus įdomi mokytojų byla. Šventadienį, svaigalams gerti draudžiamu laiku Šakiuose, G. Gitelmano klūbe, gerdama vyną baliavojo šilta kompanija: 2 mokytojai, 1 mokytoja ir 1 ūkininkė. Juos begeriant atrado polic. vald. p. Rugys ir klūbo savininkui surašė protokolą už leidimą gerti svaigalus draudžiamu laiku. Neseniai taikos teisėjas svarstė šią bylą liudininkais iššaukdamas tuos pačius mokytojus. Teisme atsitiko šis tas nepaprasto: ponai mokytojai, matyt, norėdami gelbėti savo „priedėlių“ Gitelmaną, su priesaika užsigynė, kad draudžiamu laiku gėrė vyną, ir teisėjas Gitelmaną išteisino. Dabar teko girdėti, kad taip prisiekusius liudininkus policija traukia atsakomybėn už melagingą liudinimą. Esą jau išaiškinta ir šios priesaikos susitarimo aplinkybės. Visuomenė su įdomumu laukia šios bylos, nes nesinori tikėti, kad mūsų liaudies švietėjai drįstų ne tik girtuokliauti, bet net falšyva priesaika palaikytų įstatymų laužymą. („Suvalkietis“, 1931 04 15, p.4)
Žiburio gimnazijoje mok. Vaitkevičius rūpesniu įsteigta stalo teniso komanda. Tokia pat komanda yra ir vietos žydų „Makabi“ skyriuje. Pavasarį šios komandos žada surengti draugiškas rungtynes. („Suvalkietis“, 1932 04 10, p.5)Žemoji Panemunė. Mūsų parapijos vargonininkas ne tik kad nemoka choro vesti, bet ir šiaip žmoniškai pagroti. Jau ir mažai nusimaną muzikoje piktinasi: sako, tik melstis trukdą. Stebėtina, kaip klebonas, pats būdamas muzikalus, tokį vargonininką laiko. Negana to, pirmąją Velykų dieną iš kažkur atsirado bažnyčioje ir neva dūdų orkestras, tačiau jis taip „puikiai“ grojo, kad besiklausant karšta darėsi, o kai kuriuos taip ši muzika žavėjo, kad iš susijaudinimo pradėję kažką skaudėti... Parapijiečiai sako, kad Panemunė tokio vargonininko ir tokių muzikantų dar nemačiusi. („Suvalkietis“, 1932 04 10, p.5)
Užsimušė kompozitoriaus Vanagaičio tėvas. Kovo mėn. 28 d. rytą eidamas į bažnyčią senukas Vanagaitis, žinomo kompozitoriaus Vanagaičio tėvas, paslydo ir krisdamas pataikė į akmenį. Be sąmonės buvo parneštas namo. Nors jis jau buvo apie 80 metų amžiaus, bet buvo dar tvirtas; jei ne šis nelaimingas įvykis, gal dar būtų ilgai pagyvenęs. („Suvalkietis“, 1931 04 05, p.5)
Gelgaudišky jaunalietuvių šeima didėja. Pas mus Gelgaudiškyje iki šiol nebuvo jokios tautiškos organizacijos. Kovo 22 d. buvo „Jaunosios Lietuvos“ Gelgaudiškio skyriaus steigiamasis susirinkimas. Dalyvavo Šakių rajono valdybos primininkas p. J. Undraitis ir Šakių jaunalietuviai: Žvirblis, Garliauskas ir Bartkus. P. Undraitis skaitė paskaitą „Jaunimo pareigos“. Po paskaitos perskaityta sąjungos įstatai. Susirinkimo dalyviai teisingai suprato ir tuoj apie 20 jaunuolių įsirašė nariais. Išrinkta valdyba, kurią sudaro: mok. Jurgelis, mok. Mozūraitis, pašto viršininkas Mažeika, Šveikauskas ir Malskis. Skyriaus jaunalietuviams panešta apie rengiamą I-jį tautišką kongresą, kuriame pasiryžo visi dalyvauti. Sugiedoję Tautos Himną ir nusifotografavę jaunalietuviai išskirstė pasiryžę dirbti tautos labui. („Suvalkietis“, 1931 03 29, p.4)
Slavikų viršaitis buvo skelbęs „amnestiją“. Šakių apskrities savivaldybė, revizuodama Slavikų valsč. savivaldybės veikimą, rado archyve nemažą pluoštą protokolų, policijos surašytų piliečiams už kelių netaisymą. Ant visų protokolų valsčiaus viršaičio buvo uždėta tokia rezoliucija: „Vytauto Didžiojo metais amnestija“. Piliečiai už kelių nesutaisymą nebuvo nubausti. Apskrities viršininkas, už tokios „amnestijos“ pritaikymą, viršaitį nubaudė 30 lit. baudos arba 3 paroms arešto. Griškabūdžio valsč. taip pat rasta archyve daugiau 100 tokių protokolų, kuriems viršaitis nedavė jokios eigos, aiškindamasis, kad tie protokolai policijos buvo surašyti beprasmiškai. Už šį apsileidimą tarnyboje val. viršaitis nubaustas 10 lit. baudos arba 1 para arešto. („Suvalkietis“, 1931 03 22, p.4)
Teismas nubaudė Lukšių vikarą kun. Skirkevičių. „Suv.“ 9 Nr. esame pranešę, kad už priešvalstybines kalbas ir bendrai triukšmingą agitavimą bažnyčiose, Marijampolės apyg. Teismo valstybės gynėjas kelia visą eilę bylų Suvalkijos kunigams. Daugelio jų bylas turės spręsti kariuomenės teismas, o Lukšių ir Rudaminos vikraų – taikos teisėjas. Dabar mūsų Šakių korespondentas praneša, kad kovo mėn. 11 d. Šakių nuov. taikos teisėjas jau svarstė Lukšių vikaro kun. Skirkevičiaus bylą. Kadangi Suvalkijoje šitokia byla buvo, berods, pirmoji, tad kaltinti nuvyko pats valst. gynėjo pad. p. Krikščiūnas, kas paprastose taik. teismų bylose nepraktikuojama. Teisėjas išsvarstęs kun. Skirkevičiaus bylą rado jį kalti sulig Baudž. Stat. 2631 str. ir nubaudė 2 savaitėms arešto arba 200 litų pinigais. („Suvalkietis“, 1931 03 15, p.1)
Naumiestis. Baisi šventvagystė. Vasario mėn. iš 23 į 24 d. naktį nežinomi piktadariai išplėšė Naumiesčio žydų sinagogą. Įvairių brangenybių pavogta 1215 lit. vertės. Reikia tikėtis, kad policija šiuos niekšus greit išaiškins, o teismas baus be pasigailėjimo. („Suvalkietis“, 1931 03 08, p.4)Baltinių vagis. Iš Naumiesčio m. gyv. Račkauskaitės ir Pališkio pavogė baltinių 400 lit. vertės. Šioje vagystėje kaltinamas pil. Levinas Leizeris, kuris pasislėpė. („Suvalkietis“, 1931 03 08, p.4)
Šakiuose baustinas apsileidimas. Šakių m. gatvės apkrautos akmenimis, kurie bus pavasarį naudojami gatvių grindimui. Vietomis akmenų tiek daug, kad pravažiavimui lieka tik siauras takas. Dėl to jomarkų metu, kada mieste didelis judėjimas, tarp važiuojančių piliečių įvyksta visokių nesusipratimų ir nelaimių. Viena nelaimė įvyko vasario m. 17 d. Iš turgavietės pasibaidęs arklys roges visu smarkumu trenkė į akmenis ir jose sėdėjusią moterį sunkiai sužeidė. Sužeistoji nugabenta ligoninėn. Sužeidimas priskaitomas prie sunkiųjų. („Suvalkietis“, 1931 03 01, p.5)
Eduardas iš Griškabūdžio:
