Asta GVILDIENĖFotografijos, grafikos ir iliustravimo pagalba, nykstančių sienų paviršiuose menininkė kuria ir kalba apie mūsų civilizacijos irimo procesus. Ji - tarsi mokslo tyrėjas savo darbuose stengiasi pažvelgti kuo giliau vidun, suprasti, kas iš tikrųjų slypi po mūsų akiai įprastais vaizdais.
„Viskas, ką sukuria žmogus ir gamta po truputį yra, - pristatydama savo parodą kalbėjo L. Abucaitė - Hornall. – Entropija - tai metafora ir kultūrinei, ir tradicijų išraiškai, kuri po kurio laiko išnyksta. Atsiveria nauji paviršiai, kitos spalvos, kitas šimtmetis.“ Tai įrodo jos darbai - yrantis Dovydo veidas, žlugusi kažkada galingiausia vadinta Romos imperija, nykstančios lietuvių liaudies rūbų tradicijos, kažkokia paslaptis, kurios dienos pabaigoje visiškai nebelieka... Pasak parodos autorės, kas anksčiau buvo įprasta, šiandien to jau nėra. Likęs tik nostalgiškas prisiminimas, kad kažkada mes tokie buvome.
Kaip prisipažino pati menininkė, išskirtinę vietą jos gyvenime užima vienas paprasčiausių kūrinių - „Meilės pabaiga“. Tai - du veidai. Vyro veidas viršutiniame paveikslo sluoksnyje atsiveria lyg šešėlis, už kurio, atsilupus sienai, išryškėja moters veido siluetas. „Filosofija tokia, kad mes nesame ant vienos plokštumos ir viename lygmenyje. Taip jau yra gyvenime. Moteris egzistuoja savo plotmėje, vyras – savo“, - atviravo kūrėja.
Gimusi Kaune, L. Abucaitė – Hornall menininkės kelią pradėjo Lietuvoje, kaip porceliano dailininkė. Čia dirbo aštuonerius metus, kol išvyko į JAV, kur taikomąją dailę iškeitė į vaizduojamąją. Surengusi tris personalines parodas, nutarė studijuoti grafinį dizainą. Prieš kelerius metus JAV pelniusi „Metų iliustracijos“ apdovanojimą kūrybinga moteris šįkart atranda naujas vaizduojamojo meno formas jungdama fotografiją, grafiką ir iliustravimą. Dabar pagrindiniai jos darbo įrankiai - fotoaparatas ir kompiuteris.
Pastaruoju metu savo sodyboje gyvenanti L. Abucaitė – Hornall nesijaučia vieniša. Vienatvė padeda nusiraminti. Ji mėgsta gamtą, ilgus pasivaikščiojimus po mišką ar vandenyno pakrante ir dekoratyvinės sodininkystės darbus. Menininkė su didele aistra gražina savo namų aplinką. Grįžusi į Lietuvą ji pasineria į kitokį gyvenimą – susitikinėja su draugais, daug bendrauja, lankosi įvairiuose koncertuose ir operose.
„Entropija“ – tai jau ketvirtoji personalinė L.Abucaitės – Hornall paroda, kurios eksponatai kiek neįprasti mūsų akiai, nes atlikti pačios menininkės atrasta unikalia technika. Vilniaus „Arkos“ galerijoje ji pritraukė ypač gausius lankytojų srautus. Vien į atidarymą čia atvyko daugiau nei 200 jos meno gerbėjų. Nuo 2003 metų L. Abucaitė - Hornall surengė dar tris savo kūrybos pristatymus - „Įnoringas menas“, „Skylė sienoj“ ir „Žaidimai su senaisiais meistrais“.
Zanavykų muziejuje paroda „Entrofija“ bus eksponuojama iki birželio 4 dienos, tad dar turite laiko ir galimybę ją pamatyti.


Ramūnas iš Šakių:






