Sovietmečiu santuoka oficialiai galiojančia buvo pripažįstama tik susituokus Civilinės metrikacijos skyriuje. Šiandien tai nėra taip svarbu - pakanka santuokos bažnyčioje. Teisingumo ministerija informuoja, kad praėjusiais metais tokių santuokų ženkliai padaugėjo – be ceremonijos civilinės metrikacijos skyriuose tik bažnyčiose susituokė net 5 tūkst. 453, 2012 metais – 4 tūkst. 899 jaunavedžių poros. Pasidomėję sužinojome, kad bažnytinės santuokos mūsų rajone nėra  tokios populiarios kaip didmiesčiuose.

 

 

Nusprendę sudaryti santuoką, žmonės gali rinktis: tuoktis bažnyčioje ar Civilinės metrikacijos skyriuje. Šiai gražiai šventei pasirinkusiems maldos namus, iš esmės nebelieka jokių papildomų rūpesčių dėl santuokos įteisinimo. Kadangi valstybė pripažįsta bažnytinę santuokos registraciją, dar sykį registruoti santuoką valstybinėje institucijoje nėra būtina. Bažnyčios atstovams informavus Civilinės metrikacijos skyrių apie santuokos sudarymą, atliekama paprasta procedūra, po kurios į Civilinės metrikacijos įstaigą atvykusiems sutuoktiniams išduodamas santuokos liudijimas. Iki 2012 metų vasaros pareiga informuoti Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojus apie bažnyčioje sudarytą santuoką tekdavo sutuoktiniams.

Jei didžiuosiuose miestuose santuokos bažnyčiose tampa ypač populiarios, tai mūsų rajone  jos nėra gausios. Praėjusiais metais bažnyčioje žiedus sumainė 1 tūkst. 351 vilniečių, 446 kauniečių, 173 klaipėdiečių ir 169 šiauliečių poros. Remiantis statistiniais duomenimis, Santuokos sakramentą mūsų rajono bažnyčiose priima tik ketvirtadalis besituokiančių porų. Praėjusiais metais bažnyčioje įregistruotos 45 iš 181, 2012 metais – 52 iš 185 santuokų. Pasak Šakių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios klebono Sigito Matusevičiaus, taip yra todėl, kad ne visos poros praktikuoja katalikišką tikėjimą, ne visos priima Bažnyčios teikiamus sakramentus, ne visos imasi krikščioniška dvasia auginti savo vaikus. Iš tiesų sąmoningai Dievo akivaizdoje vienas kitam prisiekia vienetai. Šeimyninę laimę užtikrina ne tiek Sakramentas, kiek dviejų žmonių pastangos gyventi meilėje ir darnoje.

 

Jei civilinę santuoką nutraukti įmanoma, tai bažnytinės - beveik ne, todėl šį sprendimą būtina priimti atsakingai, o bendram gyvenimui ruoštis itin kruopščiai. Lietuvos vyskupų konferencija yra parengusi instrukciją dėl pasirengimo Santuokos sakramentui programos įgyvendinimo. Būsimieji jaunavedžiai privalo išklausyti specialius sužadėtiniams skirtus kursus. Jų metu poros supažindinamos ne tik su Bažnyčios mokymu ir Santuokos sakramentu, bet ir su partnerystės bei tarpusavio santykių supratimo principais šeimoje, vyro ir moters psichologija, krikščionišku vaikų planavimu, kontracepcija ir kt. Taip pat atliekami įvairūs testai, leidžiantys būsimiems sutuoktiniams geriau pažinti vienas kitą.

 

Jau 19 metų Šakių dekanate veikiančio Šeimos centro veiklą apie 15 metų koordinuoja gydytojas Vaidas Balčiūnas. Jo teigimu, santuokų bažnyčioje sumažėjo. Kasmet specialių kursų metu Santuokos sakramentui parengiama apie 50 – 60 porų. Priklausomai nuo sezoniškumo, vasarą kursus lankančių jaunavedžių skaičius padidėja iki 20 ir daugiau porų, žiemą ateina vos viena – dvi. „Jei anksčiau daugelis jaunavedžių bažnyčioje tuokėsi sekdami mada ar tik dėl iškilmingos ceremonijos, tai šiandien čia ateina brandesnės ir sąmoningesnės poros, - pasidžiaugė V.Balčiūnas. -  Aišku, ne visos jos pripažįsta visas tikėjimo tiesas, tačiau mūsų uždavinys ir yra supažindinti, kuo skiriasi bažnytinė santuoka nuo civilinės, kuo kitokia sakramentinė santuoka, dalyvaujant Dievui dviejų žmonių bendrystėje. Tai leidžia sąmoningai pasirinkti ir suprasti, kam jie ryžtasi. Juk santuoka sudaroma visam gyvenimui, įsipareigojama mylėti, gerbti ir rūpintis vienas kitu, „kai laimė lydės ar vargas suspaus, kai sveikata tvers ar ligos suims...“

Kiek kainuoja Santuokos sakramento suteikimas? Kadangi piniginiai klausimai yra itin jautri tema, Lietuvos vyskupų konferencija yra išleidusi rekomendacijas, kurios numato konkrečius kriterijus dėl aukų dydžių. Už mėnesiui po mirties praėjus aukojamas Šv. Mišias ir metines auka kunigui neturėtų būti didesnė kaip 70 litų, už kitas Šv. Mišias – ne didesnė kaip 50 litų, už sudėtines Šv.Mišias – 5 – 30 litų. Už laidotuves dvasininkams draudžiama prašyti daugiau negu 150 litų. Preliminarių aukų dydžių kitų patarnavimu atvejais, pavyzdžiui, Santuokos, Krikšto, Pirmosios Komunijos, Sutvirtinimo sakramentų suteikimo, Vyskupų Konferencija neapibrėžia, todėl sutuoktiniai turi patys nuspręsti, kiek gali skirti Santuokos sakramento ceremonijai. Pasak S.Matusevičiaus, žmonės aukoja pagal išgales – nuo 50 iki 100 litų, kas gali ir daugiau. Vyskupų Konferencijos normos ir Kanonų teisė aiškiai sako, jog tikintysis negali likti be dvasinių patarnavimų. Jeigu dvasininkas atsisakytų suteikti patarnavimą dėl to, kad žmogus negali pakankamai paaukoti, nusikalstų Kanonų teisei.

Deja, skyrybų kasmet nemažėja. Pagal statistinius duomenis jos vejasi santuokų skaičių. Jei praėjusiais metais rajone susituokė 181 pora, tai skirtingais keliais pasuko 87.  2012 metais buvo įregistruotos 185 santuokos, deja, net 110 porų išsiskyrė. Šeimos centro veiklos koordinatoriaus teigimu, ne taip lengva dviems skirtingiems žmonėms gyventi kartu, ne kiekvienas sugeba priimti kitą tokį, koks jis yra, įsileisti Dievą į savo gyvenimą. „Bėda ta, kad, kai mums gerai – Dievo nepasigendame ir nuo jo atitolstame, o kai blogai -  pajuntame, kad nėra į ką atsiremti, - teigė V.Balčiūnas. – Be Dievo įsileidimo į gyvenimą santuoka yra tarsi nepilna. Juk nuo sumuštinio nuvalgius dešrą ir nulaižius sviestą irgi telieka tik sausa duona.“