Kalbant apie tai, kam teks atsakomybė dėl gaisro, kol kas šioje istorijoje taškai dar dėliojami. Draudimas neskuba sumokėti visų pinigų ir pervedė tik dalį sumos – 50 tūkst. litų avansą. Dabar dar yra neaišku, ar jo nereikės grąžinti, jei paaiškės, kad dėl gaisro kaltas pats naudotojas.

Gaisro priežastį ir atsakomybę tiria prokuratūra, vyksta ikiteisminis tyrimas. Pasak prokuroro Audriaus Ažuko, šiuo metu yra atmestas tyčinio padegimo variantas. „Labiausiai tikėtina gaisro priežastis šiandien – netinkamai padaryta stogo konstrukcija. Per arti metalinio kamino esanti detalė galėjo tapti gaisro židiniu. Tačiau galutinės išvados dar nepateiktos, procesas nesibaigė“,- kalbėjo prokuroras.

Pasak jo, šiuo metu labiausiai sudėlioti reikia teisinės atsakomybės klausimus, kitaip tariant, nuspręsti, kam teks atsakomybė dėl kilusio gaisro. „Kai ikiteisminis tyrimas bus baigtas, visuomenei bus pateiktas atsakymas. Atsižvelgiant į mūsų pajėgas, turimą policijos pareigūnų skaičių, darome viską, ką galime, kad tai būtų padaryta greičiau“,- teigė A. Ažukas.

 

Šiuo metu projekto vadovė Aurelija Papievienė yra davusi nurodymą vykdyti viešuosius pirkimus, nes nepaisant to, ar draudimas išmokės pinigus, ar ne, vis tiek teks dengti arklidžių stogą.

Pirmasis aukštas yra paruoštas atėjusiam sezonui, stogo rekonstrukcija turės šiek tiek palaukti, mat reikia iš naujo parengti projektą. „Jei viską darytumėme mes, kaimo žmonės, savo jėgomis, būtų paprasčiau ir greičiau, bet taip neišeina. To projekto, kuris buvo parengtas dengiant arklidžių stogą iš pradžių, neužtenka, reikia rengti naują, o tai užtruks, tad neaišku, kada prasidės darbai“,- pasakojo Lukšių seniūnas Vidas Cikana.

Be draudimo pinigų, įvairių aukojimų metu surinkta dar 30 tūkst. litų.

Restauruojant arklides, nebuvo skirta pinigų naujai katilinei, tad buvo palikta nuo seno dvare buvusi krosnelė. „Aš pasipiktinau, kai sužinojau, kad paskui pinigų liko ir į Europos fondus buvo grąžinta 50 tūkst. litų suma“,- pasakojo V. Cikana.

Projekto vadovė A. Papievienė teigė, kad šios lėšos buvo sutaupytos projekto vykdymo metu, tačiau jų panaudoti šildymo sistemos įrengimui nebuvo galimybės, mat šis dalykas nebuvo iš anksto numatytas techniniame projekte. „Statybininkai dirbdami tokiame objekte negali visko tiksliai numatyti, šiuo atveju lėšų liko, tačiau jas reikėjo grąžinti“,- kalbėjo A. Papievienė.

Plėvele užtraukus stogą ir išvalius patalpas, pirmasis renginys – Kauno zanavykų bendrijos 20-asis jubiliejus – pirmame arklidžių aukšte įvyko jau balandžio 26 dieną. Kultūros darbuotoja Rima Bakienė nesustodama vardija laukiančius renginius, vien birželį jų numatyti devyni, tradiciškai arklidėse rugpjūtį bus organizuojamas ir Pažaislio festivalio koncertas.

„Pirmas aukštas nebuvo aprūkęs, tik sulietas gesinant gaisrą. Sutvarkėme visus kabinetus, virtuvę, nuplovėme sienas, išvalėme grindis, sukabinome paveikslus, todėl čia vėl vyksta parodos ir įvairūs renginiai. Antrasis aukštas taip pat išvalytas, tačiau jo nenaudojame“,- kalbėjo R. Bakienė.

Ji pasakojo, kad po gaisro žmonės net specialiai atvykdavo pasižiūrėti į ugnies nuniokotas arklides. „Vieni net nepastebi, kad čia buvo gaisras ir tik iš dūmų kvapo pajunta, kad kažkas ne taip. Tada klausia, ką jūs čia darėte, gal šašlykus kepėte? O kiti atvyksta ir specialiai domisi, klausinėja, kaip viskas įvyko, kada bus likviduoti padariniai. Tačiau šiuo metu, sakyčiau, tas bumas jau yra sumažėjęs, labiau žmonių susidomėjimas jautėsi iškart po gaisro“,- sakė R. Bakienė. Ji teigė, kad tarp pavienių lankytojų šiek tiek suaktyvėjo dvaro rėmimas aukomis, daug kas domisi, kaip būtų galima paaukoti nuo gaisro nukentėjusioms arklidėms.