Lietuvos laisvės gynėjo atminimui - memorialinė lenta

memorialine lentaŠiųmetė Rugsėjo 1 –oji  - įsimintina diena ne tik Griškabūdžio gimnazistams, bet ir miestelio gyventojams. Prie buvusios mokyklos pastato vyko memorialinės lentos, skirtos  Lietuvos laisvės gynėjui Apolinarui Juozui Povilaičiui, žuvusiam prie televizijos bokšto, atidengimo ceremonija. Joje dalyvavo ir gausus žuvusio kraštiečio šeimos, giminaičių ir buvusių bendraklasių būrys, rajono savivaldybės vadovas ir administracijos darbuotojai.
 
Nuotr. Memorialinės lentos atidengimo ceremonija buvo patikėta A. J. Povilaičio našlei O. Povilaitienei ir rajono savivaldybės merui J. Bertašiui.
 
Apolinaras Juozas Povilaitis – pats vyriausias iš žuvusių prie televizijos bokšto kraupią sausio 13 –osios naktį. Jam buvo tik 54-eri. Šis geraširdiškai besišypsantis žmogus paveldėjo taikų, bet tvirtą genties, kuriai priklausė ir Lietuvos prisikėlimo šauklys Vincas Kudirka, būdą. A. J. Povilaičio senelė buvo A. Kudirkaitė.

Lietuvos laisvės gynėjas gimė Bliuviškių kaime, mokėsi Griškabūdžio vidurinėje mokykloje. Todėl čia, prie senosios miestelio mokyklos, ir buvo atidengta memorialinė lenta, skirta žuvusio kraštiečio atminimui. Ši ceremonijos dalis buvo patikėta rajono savivaldybės merui Juozui Bertašiui ir A. J. Povilaičio našlei Onai Povilaitinei. Griškabūdžio parapijos klebonas Vytautas Mazirskas ne tik aukojo Šv.Mišias, bet ir pašventino atidengtą memorialinę lentą.

Memorialinės lentos atidengimas vainikavo griškabūdiečių gimnazistų nacionalinį projektą „Atgal į ateitį“, kuris buvo įgyvendinamas prisijungus prie Pilietinės visuomenės instituto įgyvendinamo projekto „Kuriame Respubliką: visuomenės pilietinio veikimo kompetencijų ugdymas“, skatinančio mokyklų bendruomenės narius pilietinei veiklai.

Projekto dalyviai kartu su jiems vadovavusia istorijos mokytoja Virginija Puskunigiene domėjosi mūsų krašto žymių žmonių gyvenimu ir veikla bei jos įamžinimu.  Todėl ir kilo idėja pagerbti žuvusį už laisvę kraštietį A. J. Povilaitį. Generalinis projekto rėmėjas – Griškabūdžio žemės ūkio bendrovė.

„Draugo“ inf.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Didėjanti imigracija Lietuvai nauda ar iššūkis?

klausimelis 06 02Ramūnas iš Šakių:

Matau ir naudą, ir iššūkį, o surasti tą aukso viduriuką nėra lengva. Kaip darbdavys vertinu teigiamai. Verslui reikia dirbančių, nesutinku su tais, kurie verkia, kad atvykėliai atima darbus – nebent iš tinginio. Kaip pilietis, manau, kad masinės imigracijos reikėtų vengti. Čia jau prasideda iššūkiai. Daug priklauso nuo tautybės, mentaliteto, tikėjimo. Pavyzdžiui, ukrainiečiai bėga nuo karo, čia kita situacija. O dėl kitų...Nežinau, kaip suderinti kvotas ir kur nubrėžti ribą...

klausimelis 06 02 2

Paulius iš Lukšių:

Man asmeniškai nelabai patinka – matau čia daugiau iššūkių nei naudos. Aišku, kaip darbdaviui ar ūkininkui pigi darbo jėga lyg ir tiktų, bet kaip piliečiui, galvojant apie savo vaikų ateitį, nesinorėtų, kad jie čia leistų šaknis. Atvykstantys dėl darbo neleidžia vietiniams pasikelti algų ar sąlygų. Matosi ir Europoje kas darosi – pavyzdžiai neįkvepiantys. Nepatinka, kad jie nesimoko kalbos. Manau, kad imigrantų kvotas reiktų ne didinti, o mažinti. 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3