R. Vasaitienė yra ne tik Zanavykų muziejaus direktorė, kuriame organizuoja įvairiausius renginius, parodas, koncertus, švenčių minėjimus, vykdo projektus, organizuoja įvairią veiklą su jaunimu ir vaikais, aktyviai plėtoja ryšius ir prisideda sprendžiant jaunimo užimtumo problemas, bet ir dirba „Varpo“ mokykloje, kur vadovauja etnokultūros būreliui.  Ne veltui šiai aktyviai ir visuomeniškai moteriai šiandien Lietuvos Respublikos kultūros ministerijoje įteikiama premija „Už geriausiai parengtus ir vykdytus vaikų ir jaunimo kultūrinės edukacijos projektus“. Rajono savivaldybė šiai premijai gauti R. Vasaitienės rekomendaciją Kultūros ministerijai teikė ir praėjusiais metais, tačiau lemtingi buvo šie metai ir apdovanojimas šiandien pasieks direktorės rankas. Kultūros ministerijos premijos laureate R. Vasaitienė tapo tik didelio darbo bei kultūrinio gyvenimo organizavimo dėka.   Ši premija teikiama už per metus laiko nuveiktus darbus, tačiau direktorės įdirbis yra jau 20 metų darbo vaisiai. „Nemanau, jog padariau kažkokį žygdarbį ar esu kažkokia išskirtinė, kiekvienas galime tą patį pasiekti, tiesiog reikia vienintelio dalyko – noro. Šis įvertinimas ir džiugina, ir kartu įpareigoja dar labiau stengtis, tobulėti ir nesustoti vietoje“,- atvirai sakė direktorė. Daugeliui žmonių muziejai vis dar asocijuojasi su apdulkėjusiais ir neįdomiais eksponatais, tačiau direktorė mano, jog šis stereotipas po truputį traukiasi, nes didieji muziejai stengiasi dirbti šiuolaikiškiau, vysto edukacinę veiklą.

 

R. Vasaitienė teigė nuoširdžiai mananti, jog, kai dirbi, tikrai negalvoji apie premijas ir panašius dalykus. „Visi žino, jog kultūros darbuotojų atlyginimai nedideli, bet jei galvosi, jog dėl nedidelio atlyginimo reikia mažiau dirbti, nuo to niekam nebus geriau. Aš esu žmogus esantis tokioj vietoj, kokioje ir turėčiau būti. Man patinka tai, ką aš darau“,- mintimis dalijosi pašnekovė. Direktorė teigė, jog suorganizavus vieną renginį,  jo metu į galvą ateina dar dvi idėjos kitiems renginiams, o Zanavykų muziejaus darbuotojų pagalba yra vienas iš svarbiausių dalykų, dėl ko taip gerai sekasi tai daryti. „Man, kaip muzikantams dainos gimsta netikėtai, taip renginių idėjos taip pat ateina savaime. Be to, turiu labai stiprią komandą, kuri man talkina ir todėl man yra labai lengva. Kai įsikėlėme į naujas muziejaus patalpas, darbo buvo iki soties, dokumentų tvarkymas ir pan., bet dabar jau matau šviesą tunelio gale, nors pradžioje buvo labai baisu.  Šiuo metu, kai prieš šventes susikaupę tiek darbų, tvyro labai didelė įtampa, ir grįžus namo mąstai tik apie tai, kad greičiau ateitų rytas ir vėl galėtum kibti į darbus“,- atviravo pašnekovė.

 

Šiuo metu direktorės gyvenime laisvo laiko labai mažai – jo mažai lieka ir sau, ir šeimai. Tačiau pašnekovė teigė, jog kuo daugiau laiko stengiasi praleisti su namiškiais. „Laisvu metu aš esu ne su draugėmis, o su dukromis, stengiuosi neatsilikti nuo jų gyvenimo ir būti jaunatviška mama, su kuria būtų galima apie viską pasikalbėti. Vis dėlto, šeima yra didžiausia vertybė, ji mane visada supranta, palaiko...  Neapsakomai džiaugiuosi, kad ją turiu“,- pasakojo R. Vasaitienė.

 

Pašnekovės namuose jau vyrauja kalėdinė nuotaika, eglutė papuošta, o švenčių laukimas kupinas įvairių užsiėmimų. „Nors žinau, kad pagal senąsias tradicijas eglę puošti reikia per Šv. Kūčias, tačiau mūsų namuose ji jau papuošta, tradicijų besilaikydami Šv. Kūčių vakarą ją puošiame pas vyro tėvus. Namuose šventinėmis nuotaikomis gyvename jau seniai – ištisai dega žvakės, karpome karpinius, darome įvairius rankdarbius. Visas idėjas, ką išmokau darbe iš tautodailininkių – visą tą mokslą „parnešu“ namo, mes apie tai diskutuojame, manau, jog tuo pačiu vaikai labai tobulėja“,- pasakojo moteris. R. Vasaitienės namuose jau kvepia imbieriniais sausainiais, kuriuos tradiciškai su dukromis kepa prieš žiemos šventes. „Kaip ir daugelis šeimų turime tradicijų, šiltai vakarojame, stengiamės kuo daugiau laiko praleisti kartu ir tą laiką labai branginame“,- mintimis dalijosi direktorė.

R. Vasaitienė prisipažino, jog nėra kerštinga, o visas nuoskaudas ir pyktį labai greitai pamiršta. „Esu emocionali, viską greitai susakau, ką galvoju ir, atrodo - ramu. Negalėčiau, pavyzdžiui, savaitę laiko ant kažko pykti ir nekalbėti, praeina dvi minutės ir, žiūrėk,  jau vėl kalbinu“,- šypsodamasi pasakojo R. Vasaitienė.

Zanavykų muziejaus direktorė visada geranoriškai stengiasi visiems padėti, jei reikia pagalbos. „Paprašo kas nors manęs tam tikros pagalbos, neatsisakau, jei kažko nežinau puolu apie tai pasiskaityt, kad tam žmogui padėčiau“,- pasakojo moteris. Tačiau pašnekovė sutiko, jog galbūt kai kurie žmonės kartais ta pagalba naudojasi ir darbus, kuriuos galėtų atlikti patys, „užkrauna“ jai, tačiau muziejaus direktorė teigė, jog tikrai nepergyvena dėl tokių dalykų, nes jos nuomone, jei reikia kažkuo pasidomėti ir apie tai paskaityti, tai tampa puikia proga tobulėti.

R. Vasaitienės paklausus ko palinkėtų pati sau artėjančių švenčių proga, pašnekovė kiek pamąsčiusi atsakė, jog sveikata ir santarvė yra patys svarbiausi dalykai, tiek šeimoje, tiek kolektyve. Jos manymu, geranoriškumo ir tolerancijos reikėtų palinkėtų visiems žmonėms.