Su 60-mečiu ateina ir ramybė...

klimaitieneAgnė NAUMAVIČIŪTĖ
 
Praėjusį penktadienį Šakių viešojoje bibliotekoje susirinko visi, kurie norėjo pabūti kartu ir pasveikinti poetę Reginą Klimaitienę 60-mečio proga bei penktosios knygos „Kad pajustum ramybę“ išleidimu. Renginio metu taip pat buvo pristatyta pirmoji lekėtiškės Nomedos Barancovaitės tapybos darbų paroda, jos iliustracijos papuošė ir R. Klimaitienės knygą.
 
Nuotr. R. Klimaitienė (dešinėje) kartu su poetės penktosios knygos iliustracijų autore N. Barancovaite.
 
R. Klimaitienės jubiliejaus ir knygos pristatymo proga Šakių rajono literatų klubo narės parengė muzikinę – poetinę kompoziciją - „Lauksim krintančių žvaigždžių“, kurios metu buvo skaitomos autorės eilės. Kodėl žvaigždės? Kaip teigė Šakių rajono viešosios bibliotekos darbuotoja Lina Eringienė, poetė R. Klimaitienė savo kūryboje dažnai naudoja žodį „žvaigždė“. Poetės kūrybą itin pamėgo Zyplių kaimo kapela – R. Klimaitienės eilių dėka, kapelai sukūrus muziką, jos eilės pavirsta gražiomis dainomis. Renginio metu Onutė Jasinskienė analizavo R. Klimaitienės kūrybą.

Nuo 1979 metų R. Klimaitienė yra rajono literatų klubo „Lygumų šaltinis“, o nuo 2005 metų Lietuvos Nepriklausomųjų rašytojų sąjungos narė. Poetė 2001 metais įsteigė Lekėčių literatų klubą „Šilagėlė“, autorė taip pat leidžia Lekėčių seniūnijos informacinį leidinį „Liekė“. R. Klimaitienė 2005 metais už literatūrinę veiklą buvo apdovanota Šakių rajono savivaldybės „Aitvaro“ nominacija.
 
Rūpinasi ne tik savimi, bet ir kitais

Jubiliatės sielos dosnumas ir grožis atsiskleidžia ne tik asmeninėje kūryboje, bet ir santykiuose su bendraminčiais, nedrąsiais kūrėjais. Didelio poetės entuziazmo, rūpesčio dėka jie aktyviai dalyvauja Nepriklausomųjų rašytojų sąjungos veikloje. R. Klimaitienė nesavanaudiškai globoja rajono literatus, leidžiančius savo kūrybą. Jos dėka bemaž trys rašytojai taip pat priklauso Nepriklausomųjų rašytojų sąjungai.

Pasak R. Klimaitienės, jos kelias į literatūrą prasidėjo dar 1994 metais, kai UAB „Apskaita“ organizavo Lietuvos apskaitininkų literatūrinį konkursą. Tuomet moteris nusiuntė porą fantastinių novelių – „Goda“ ir „Dviese“ bei keletą eilėraščių, ir, šiame konkurse laimėjusi antrąją vietą, suprato, jog kūryba – neatsiejama jos gyvenimo dalis.
 
Kurti įkvepia džiaugsmas, liūdesys, gražūs vaizdai

Vienas iš mėgstamiausių rašytojos žanrų - haiku, tačiau, pasak poetės, ji bando rašyti ir humoreskas, miniatiūras, akrostichus bei trioletus. R. Klimaitienė dar nemėgino rašyti detektyvinio romano, tačiau, kaip teigė ji, dar viskas ateity. Kūrybai poetę įkvepia džiaugsmas, liūdesys, gražūs vaizdai, filmai, ir meilė tiems, kuriuos sutinka, su kuriais bendrauja, o kartais tik prasilenkia.
 
Vienas iš pomėgių – varlių kolekcionavimas

R. Klimaitienė ne tik rašytoja, tačiau ir kolekcionierė. Vieni kolekcionuoja pašto ženklus, iš įvairių šalių parsivežtus magnetukus ar skulptūrėles, o štai R. Klimaitienė kolekcionuoja varles – nuo varle puošto raktų pakabuko iki prašmatniausių skulptūrėlių. Moters kolekciją puošia jau daugiau nei 400 varlių iš skirtingų šalių. Viskas prasidėjo nuo to, kai Reda Pečiulienė 2009 metais, kolekcionuojančius varles žmones, sukvietė į pirmąjį susitikimą Lukšiuose, kuriame iš pradžių buvo 8 kolekcionieriai, o dabar respublikinei „KVA“ asociacijai priklauso jau net 21 kolekcionierius.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Didėjanti imigracija Lietuvai nauda ar iššūkis?

klausimelis 06 02Ramūnas iš Šakių:

Matau ir naudą, ir iššūkį, o surasti tą aukso viduriuką nėra lengva. Kaip darbdavys vertinu teigiamai. Verslui reikia dirbančių, nesutinku su tais, kurie verkia, kad atvykėliai atima darbus – nebent iš tinginio. Kaip pilietis, manau, kad masinės imigracijos reikėtų vengti. Čia jau prasideda iššūkiai. Daug priklauso nuo tautybės, mentaliteto, tikėjimo. Pavyzdžiui, ukrainiečiai bėga nuo karo, čia kita situacija. O dėl kitų...Nežinau, kaip suderinti kvotas ir kur nubrėžti ribą...

klausimelis 06 02 2

Paulius iš Lukšių:

Man asmeniškai nelabai patinka – matau čia daugiau iššūkių nei naudos. Aišku, kaip darbdaviui ar ūkininkui pigi darbo jėga lyg ir tiktų, bet kaip piliečiui, galvojant apie savo vaikų ateitį, nesinorėtų, kad jie čia leistų šaknis. Atvykstantys dėl darbo neleidžia vietiniams pasikelti algų ar sąlygų. Matosi ir Europoje kas darosi – pavyzdžiai neįkvepiantys. Nepatinka, kad jie nesimoko kalbos. Manau, kad imigrantų kvotas reiktų ne didinti, o mažinti. 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.