Pergalės diena: prisiminimai ir pagarba kariams

pergales dienaGegužės 9 dieną Šakių miesto kapinėse rinkosi žmonės su gėlėmis, kurias dėjo prie paminklo Antrajame pasauliniame kare žuvusiems kareiviams. Didžioji dauguma renginio dalyvių – Šakių pagyvenusių žmonių draugijos ir Antrojo pasaulinio karo dalyvių organizacijos nariai, girėniškiai. Taip jie pagerbė karo aukas, prisiminė istoriją.

Nuotr. Istorijos mokytoja Asta Urbaitienė kalbėjo, kad Antrasis pasaulinis karas yra atskaitos taškas, padėjęs suprasti, kad konfliktai turi būti sprendžiami kitomis priemonėmis.

Šakių „Žiburio“ gimnazijos istorijos mokytoja Asta Urbaitienė kalbėjo, kad Antrasis pasaulinis karas – tai nuožmiausias ir pareikalavęs daugiausiai aukų per visą žmonijos istoriją karas. Jame žuvo daugiau kaip 60 milijonų žmonių, daugiausiai civilių. Išskirtinis šio karo bruožas, kad per visą karą buvo vykdomas žydų holokaustas – išžudyta 6 mln. žydų. Į šį karą įtraukta 61 valstybė.
 
Pasak mokytojos A. Urbaitienės, Antrasis pasaulinis karas yra atskaitos taškas, kuris padėjo žmonijai suprasti, kad konfliktai turi būti sprendžiami kitomis priemonėmis, ne kariniu būdu.

„Deja, ir šiandien taika yra ne visiems vertybė, nes savanaudiški interesai skatina agresiją. Kad ją pajėgtume suvaldyti, turime visi būti vieningi ir solidarūs. Ne vien tik Jungtinėms Tautoms ar kitoms organizacijoms turi rūpėti taikos išsaugojimas, visi turime jausti atsakomybę už taikos išsaugojimą“, – kalbėjo mokytoja.

Šakių „Žiburio“ gimnazistai parodė poetinę kompoziciją „Tenoriu būti“ (vad. Vilija Meškaitienė).

Renginyje dalyvavusi Šakių pagyvenusių žmonių organizacijos narė Danutė Liudžiuvienė sakė, kad gegužės 9-ąją švenčia tradiciškai atsinešdama savo darželio gėlių, kurios, išaugintos Lietuvos žemėje, tarsi primena, kad toje žemėje kovojo, krito kariai. Ji priminė, kad šiandien trūksta pagarbos šiems kariams ir šiai svarbiai istorinei datai.
Šakių seniūnijos seniūnas Dalius Jasevičius karo veteranams Jonui Bosui ir Valentinui Jakščiui  padovanojo knygas „Atmintis: 16-osios lietuviškos divizijos kariams ir kitiems kovotojams, žuvusiems Antrajame pasauliniame kare“.

Šakių pagyvenusių žmonių draugijos ir Antrojo pasaulinio karo dalyvių organizacijos vadovė Onutė Valaitienė pakvietė minėjimo dalyvius į Girėnų bendruomenės centro laisvalaikio salę, kur vyko susitikimas su „Karių teisių gynimo centro“ vadovu, atsargos karininku Laimonu Jaku, ginančiu karių interesus. „Karių teisių gynimo centras“ šiandien kovoja, kad būtų sustabdyti atsargos karių tarnybinių butų aukcionai, kad būtų grąžintos pensijos, kad misijose dalyvavusiems kariams būtų užtikrintos socialinės garantijos. Į centrą kreipiasi kariai, kurie susiduria su karių teisių pažeidimais, jie emigruoja į užsienį. Pasak karininko L. Jako, valstybė turėtų sudaryti tokias sąlygas, kad mūsų vaikai, anūkai nenorėtų palikti Lietuvos.

„Manau, kad valdžia, ministerijos yra atitolusios nuo paprastų žmonių. Toks požiūris turi keistis. Mes patys turime būti tvirti ir reikalauti, kas mums priklauso. Pensija žmogui yra jo turtas, ir niekas negali jos atimti. Šiandien valstybė tarnavusiems kariams pensininkams yra skoloj 29 milijonus eurų, bet dalis lėšų keliauja brangiai technikai įsigyti. Ar nevertėtų atsisakyti metalo gaminių, o grąžinti skolas žmonėms?“ – klausė L. Jakas.

Svečias įsitikinęs: koks šalies vadovų požiūris į karius, toks požiūris į visą likusią visuomenę.

„Norėčiau pakviesti neprarasti motyvacijos, neprarasti vilties, būti aktyviems ir siekti savo gerovės. Aš, kaip jaunosios kartos atstovas, tikiu, kad ateis momentas, kada valdžia turės kitokį požiūrį į žmogų“, – susitikimą užbaigė „Karių teisių gynimo centro“ vadovas.

„Draugo“ inf.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

35-eri Nepriklausomybės metai: Ar jaučiate pažangą?

klausimelis 03 14Emilijus iš Gelgaudiškio:

Be abejo per 35-erius metus padaryta didelė pažanga daugelyje sričių. Mano vaikystėje nebuvo mobilių telefonų, interneto. Po truputį viskas keitėsi. Teko ragauti ir emigranto duonos Norvegijoje. Pastebėjau, kad šioje šalyje gyvena išsilavinę žmonės, skiriasi nuo mūsų ir žmonių intelektas. Ten tave laiko žmogum, ne taip, kaip kartais mūsų šalyje. Šiuo metu dirbu Lietuvoje. Čia ir šeima. Visgi manau, kad šiandien dar nėra visiškos žodžio laisvės. Žmonės yra suvaržyti ir viešai negali reikšti savo nuomonės. 

klausimelis 03 14 2

Gytis iš Liepalotų:

Gimiau nepriklausomoj Lietuvoj. Paskelbus nepriklausomybę, Lietuvai daug galimybių atsivėrė: keliauti, studijuoti užsienyje. Teko ir man padirbėti Norvegijoje, bet pajutau, kad noriu sugrįžti, nes čia draugai, šeima. Todėl ir norisi būti čia. Esu Tėvynės fanas. Galima perspektyvią ateitį susikurti ir Lietuvoje, o jauni žmonės išvyksta į užsienį, kad užsidirbtų pragyvenimui. Visgi Lietuvoje sunku gauti gerai apmokamą darbą, kad įsigytum būstą, galėtum gyventi atskirai nuo tėvų.

europos pulsas350px

nuoma350px 
 
 BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.