Balandžio 23–29 dienomis jau šešioliktą kartą Lietuvoje minima Bibliotekų savaitė. Ne išimtis ir Šakiai. Visą savaitę bibliotekoje buvo organizuojami renginiai, susitikimai.

Nacionalinė bibliotekų savaitė startavo praėjusį šeštadienį, kai prie bibliotekos buvo pakelta vėliava. Šiemet ji neeilinė, nes 2016-ieji šalyje paskelbti Bibliotekų metais, tad bibliotekų rengiamų ir joms skirtų renginių dar daugiau.

 

Šakiuose pirmadienis buvo Draugų vakaras, kai norintieji galėjo susitikti su poetu, bardu Jonu Endrijaičiu. Antradienis – Leidyklos diena, kai svečiuose buvo „Tyto alba“ direktorė Lolita Varanavičienė ir rašytoja Kristina Gudonytė. Vaikų knygos dienoje dalyvavo rašytojas Paulius Juodišius, o šiandien, Savanorystės dieną, bibliotekoje į pašnekesį kviečia psichologė Dalia Kasparavičienė. Rodos, yra iš ko rinktis, ko paklausyti ir su kuo pabendrauti, tik gaila, kad į renginius besirenkančius žmones galima suskaičiuoti ant pirštų. Jei dar atmestum į salę susirinkusius bibliotekos darbuotojus ir rajono žurnalistus, vargiai kas lieka.

Kristina Gudonytė – aktorė, režisierė, scenaristė, dailininkė, rašytoja. Tiesiog menininkė. Antradienį kartu su leidyklos direktore bibliotekoje jos pristatė paskutinę rašytojos knygą „Jie grįžta prieš pilnatį“. Tai, kaip sako pati autorė, sunkiausia knyga iš keturių parašytų. Vien medžiagos rinkimas truko dvejus metus, nes knyga su istorinėmis detalėmis, tad daug ką reikėjo tikslinti, aiškintis. Todėl ir išnašų knygoje daug, nes viskas paaiškinta, neiškreipta istorinė medžiaga. Jos knygos įtaigios, įtraukiančios, bet pati autorė sako: jei rašydama pajunta, jog nuobodu, iš esmės imasi pokyčių. Specialiai stengiasi, kad jos būtų skirtingos, nes „klaikiai nemėgsta kartotis“. Viena mėgstamiausių paauglių rašytojų pripažino, kad ji ypač susigyvena su savo personažais – kartais taip pradeda neapkęsti blogųjų personažų, kad net ima verkti. „Tyto alba“ direktorė L. Varanavičienė prisiminė, kad vieno pokalbio metu net nesuprato, kad K. Gudonytė kalba apie personažą. Tiesiog pamaniusi, kad tai rašytojos pažįstamas ar draugas, apie kurį nieko negirdėjo.

„Manau, mano pliusas tas, kad labai emocionaliai galiu papasakoti, kas man buvo aštuntoje klasėje. Atsimenu tekstą, veido išraišką. Gal tai padeda“, – mintimis dalijosi rašytoja.

Jos širdis džiaugiasi, kad ji radusi raktą į paauglių širdis, nes jei tarp tokios pasiūlos, kokią dabar turi jaunimas, jis dar sugeba į rankas paimti knygą – didžiulis įvertinimas. Visgi tai, kad paaugliai, vaikai sulindę į kompiuterius, apatiški ir mažai kuo besidomintys, autorė pirmiausiai kaltina suaugusius.

„Kai kompiuteryje įdomiau nei gyvenime, ten ir žiūri. Nuo mūsų tai priklauso“, – sakė viešnia.

Juk ir suaugusieji visur ieško patogumo, bendrauja neatsitraukdami nuo kompiuterių, telefonų. Ne vaikai, jos nuomone, dėl to kalti.

Veiklos K. Gudonytei netrūksta. Neseniai ji gavo prodiuserio Rolando Skaizgirio pasiūlymą pagal savo knygą „Blogos mergaitės dienoraštis“ parašyti scenarijų ir pačiai režisuoti serialą. Planuojama, kad eteryje jis turėtų pasirodyti nuo sausio mėnesio. Pati K. Gudonytė tai laiko labai dideliu darbu, bet su malonumu jam atsidavė.

Įdomus, nenuobodus ir šiltas antradienio susitikimas bibliotekoje. Tik gaila, kad paauglių, kuriems ir skirta knyga, – nė su žiburiu... Gal pati biblioteka per mažai kreipiasi į mokyklas ir informuoja apie renginius ir svečius?

„Draugo“ inf.