Šuns diena sukvietė keturkojų mylėtojus

suns dienaApie 30 veislinių ir mišrūnų šunelių sekmadienio popietę J. Lingio parke varžėsi specialiose rungtyse, demonstravo savo sugebėjimus. Šakiuose pirmą kartą suorganizuota Šuns diena.

Nuotr. Savo paklusnumu išsiskyrė Džiuljetos Pečiūnaitytės augintinis Karatas (Berno zenenhundas).

Šios šventės Šakiuose iniciatorius, Šakių kinologų klubo, kuris vienija 16 narių, prezidentas Valentinas Stiklius sakė, jog nuo šių metų pradedamas naujas projektas – balandžio 24-oji oficialiai skelbiama Šuns diena. Tai pirmasis toks projektas Baltijos šalyse. Be abejo, ir Šakiuose.
 
„Žmonės jau pradeda suprasti, kad šuo yra ne tik sargas prie būdos, bet tikras draugas, geras kompanionas“, – sako V.Stiklius, pats auginantis penkis šunelius: korgius pembrukus ir amerikiečių stafordšyro terjerus.

Tad nors sekmadienio dangus buvo gana apniukęs, šunų mylėtojų niūrus oras neatbaidė nuo noro susibėgti draugėn. Pirmą kartą suorganizuotoje šventėje turėjo veiklos tiek šuneliai, tiek jų šeimininkai.

Bėgimo varžybose penkiolikmetės Aistės Bastytės iš Gudlaukio mišrūnė Tiūtė buvo nepralenkiama ir atbėgo pirma. Antras finišavo labradoras Ronė iš Slavikų (savininkė Reda Vaitonienė). O štai septynmečio gelgaudiškiečio Tito Rimkaus mišrūnas Fukutė laimėjo trečią vietą.

Sakoma, kad žmonės renkasi tokius šunis, kurie į juos yra labai panašūs. Arba vėliau supanašėja. Kiek tokiame teiginyje tiesos, įsitikinti galėjo ir šventės dalyviai. Panašumų tarp augintinio ir jo šeimininko teko ieškoti vienai iš organizatorių, veisėjai bei žinomai šunų parodų teisėjai Daivai Rimaitytei. Ir štai rezultatai: panašiausi, nors ir ne šeimininkė su augintiniu, buvo girėniškė Rasa Martinaitienė su pudeliu Ora (savininkė Galina Sniečkuvienė). Pati R. Martinaitienė į šventę atvyko su amerikiečių akita veislės šuniu, kuris neseniai Panevėžyje vykusioje parodoje savo klasėje pelnė nugalėtojo titulą.

Antrą vietą kaip panašiausi laimėjo Margarita Liukaitienė su mišrūnu Baske, treti buvo gelgaudiškietis Vytautas Stepšys su augintiniu Fryda.

Kinologai sako: kai šuo laimingas ar nori žaisti, jo lūpos atpalaiduotos, snukis praviras, kartais šuo lekuoja – tai yra vadinamoji „laiminga išraiška“ arba „šypsena“. Savo „šypsenas“ demonstravo ir keletas šventėje dalyvavusių keturkojų. Laimingiausias pasirodė Džiuljetos Pečiūnaitytės augintis Karatas (Berno zenenhundas), kuriam daugiau nei dveji metai. Šakietės Irinos Mockaitienės augintinė Marta (foksterjeras) užėmė antrą vietą, o Galina Sniečkuvienė iš Panovių su didžiuoju pudeliu Ora užėmė trečią vietą.

Šuns dienos kulminacija tapo talentų konkursas, kuriame keturkojai demonstravo savo sugebėjimus, paklusnumo įgūdžius, pagrindines komandas: „vieta“, „greta“, „pas mane“, „gulėt“, „sėdėt“. Savo paklusnumu išsiskyrė Dž. Pečiūnaitytės augintinis Karatas.

Vienas už kitą gražesnis, didesnis, įdomesnis... Štai Aivaras Žebrauskas iš Rociškių šventėje vaikščiojo su dviem valų terjerais. Iš pažiūros tai mieli, nedideli šuneliai. Anot  A. Žebrausko, jie puikūs lapių, barsukų medžiotojai.

Šventės dalyvius džiugino net keturi kurtsharų veislės šunys iš Slavikuose pusmetį gyvuojančio veislyno „Medeinos giraitė“. Jam vadovaujantis Mindaugas Vaitonis sako, kad šie medžiokliniai šunys ne tik medžioja paukščius, bet yra tikri pagalbininkai ieškant sužeisto žvėries, o svarbiausia – geri draugai.

Nuobodžiauti šeimininkams neleidžia ir kriūkiečių Laimos ir Raimondo Garbauskų auginami dobermanas Bravo, kuris dalyvauja įvairiose parodose, yra iškovojęs jaunimo grožio čempioną, bei nykštukinis pinčeris, vardu Bitė.

Kiekvienas keturkojis išsiskyrė savo grožiu, elgesiu, o jų šeimininkai galėjo pasakoti ir pasakoti apie šunelių charakterį, kitas savybes.

„Draugo“ inf.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

35-eri Nepriklausomybės metai: Ar jaučiate pažangą?

klausimelis 03 14Emilijus iš Gelgaudiškio:

Be abejo per 35-erius metus padaryta didelė pažanga daugelyje sričių. Mano vaikystėje nebuvo mobilių telefonų, interneto. Po truputį viskas keitėsi. Teko ragauti ir emigranto duonos Norvegijoje. Pastebėjau, kad šioje šalyje gyvena išsilavinę žmonės, skiriasi nuo mūsų ir žmonių intelektas. Ten tave laiko žmogum, ne taip, kaip kartais mūsų šalyje. Šiuo metu dirbu Lietuvoje. Čia ir šeima. Visgi manau, kad šiandien dar nėra visiškos žodžio laisvės. Žmonės yra suvaržyti ir viešai negali reikšti savo nuomonės. 

klausimelis 03 14 2

Gytis iš Liepalotų:

Gimiau nepriklausomoj Lietuvoj. Paskelbus nepriklausomybę, Lietuvai daug galimybių atsivėrė: keliauti, studijuoti užsienyje. Teko ir man padirbėti Norvegijoje, bet pajutau, kad noriu sugrįžti, nes čia draugai, šeima. Todėl ir norisi būti čia. Esu Tėvynės fanas. Galima perspektyvią ateitį susikurti ir Lietuvoje, o jauni žmonės išvyksta į užsienį, kad užsidirbtų pragyvenimui. Visgi Lietuvoje sunku gauti gerai apmokamą darbą, kad įsigytum būstą, galėtum gyventi atskirai nuo tėvų.

europos pulsas350px

nuoma350px 
 
 BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.