
Nors piligrimai neskuba, bet ir nedelsia, žino laiko vertę, juolab kad laukia nelengva 11 km kelionė žvyrkeliu iki Griškabūdžio. Šioje atkarpoje sustoja prie kiekvieno pakelės kryžiaus, kapinaičių, pasimeldžia ir vėl pirmyn. Griškabūdyje juos pasitinka parapijos klebonas Vytautas Mazirskas ir parapijiečiai. Piligrimai suklumpa maldai Griškabūdžio Atsinaujinimo bažnyčioje. Išaušus rytui prasideda birželio 22 d. kelias. Griškabūdiečių lydimi piligrimai ateina iki Barzdų, sustoja atokvėpio valandėlei. Piligrimai vėl dedasi ant pečių kryžių, ima Marijos statulėles, vėliavas, Dievo Gailestingumo paveikslą ir sparčiu žingsniu tolsta Pilviškių link...
Kadangi šiemet švenčiami jubiliejiniai Gailestingumo metai, piligrimai nutarė keliauti pėsčiomis su kryžiumi bei Jėzaus Gailestingumo paveikslu per Lietuvos, Lenkijos Šventovių Atvertus Gailestingumo vartus iš Klaipėdos per Vilnių į Krokuvą, melsdamiesi Dievo gailestingumo, taikos bei ramybės Lietuvai, šv. Katalikų bažnyčiai, krikščioniškoms šeimoms, jaunimui ir visam pasauliui. Jie pėsčiomis iškeliavę birželio 5 d. turėtų įveikti apie 1620 km ir liepos 28 d. pasiekti tikslą – Krokuvą.
Daug metų šis kryžius keliauninkas buvo pėsčiomis nešamas išilgai ir skersai per visą Lietuvą, aplankė Lenkiją bei daugelį kitų Europos šalių ir pasiekė Vatikaną bei Jeruzalę (Golgotą), o 2015 metais keliavo iš Kryžių kalno šv. Jokūbo keliu į Santjago de Kompostelą.
„Kryžius sunkus, apie 60 kg, – sako vienas piligrimų, – tačiau kokia malonė patiriama, kai jį neši.“
Kas gi šie žmonės, savo gyvenimą paskyrę piligrimystei? Šį piligriminį žygį organizuoja Laisvalaikio ir užimtumo asociacija „Piligrimas“, kurio vadovas yra Gintaras Naudžiūnas. Jis per devyniolika piligrimavimo metų nukeliavo apie 32 tūkst. km. Pirma kelionė buvo 1998 metais, kai nunešė kryžių iš Klaipėdos ir pastatė Kryžių kalne.
Dauguma keliaujančių piligrimų – pagyvenę žmonės, vyriausia žygeivė – aštuoniasdešimt vienerių metų. Ji eina pirma sparčiu žingsniu ir kartais reikia ją stabdyti, kad nepaliktų iš paskos einančiųjų.
Kaunietė Genovaitė metė darbą, 13 metų eina su grupe ir sako, kad yra laiminga, nes kryžius ją gydo. Prisėdus šalia, kiekvienas mielai dalijasi keliavimo išgyvenimais, jie nuolatos šypsosi ir spinduliuoja vidine ramybe, šiluma, šviesa ir visada primena, kad keliauja su malda, auka, meile Kryžiui.