79-erių lukšiečio Jono Endriukaičio namuose už sieninio laikrodžio užkišta popieriaus skiautelė, ant kurios užrašyta skaičius – 306. Štai tiek per 15 metų jis surinko įvairiausių laikrodžių.

Jau peržengę Natalijos ir Jono Endriukaičių namų slenkstį pamatome nukabinėtas laikrodžiais koridoriaus sienas. Nemažai jų net virtuvėje, o didžiausia dalis – nedideliame kambarėlyje. Kambarėlyje surinkti įvairių rūšių laikrodžiai: mechaniniai, kvarciniai ir elektroniniai. Dauguma sieniniai, kiti pastatomi. Vieni tiksintys, kiti grojantys ar kukuojantys. Yra ir namelio formos laikrodis su gegute. Laikrodžių formos taip pat įvairios: daugiausia pailgo keturkampio formos švytuokliniai laikrodžiai, yra apvalių. Dėmesį pritraukia rankinių laikrodžių kolekcija – jų net 100. Yra keletas kišeninių laikrodžių ir laikrodžių-pakabukų. O jau žadintuvų įvairovė... Staliniais laikrodžiais nustatytos spintelės, stalas.

Nežino Jonas visų laikrodžių pagaminimo datos, nes, pasak jo, ne visada gamintojai laikrodžius datuodavo. Pirmojo kolekcijos laikrodžio J. Endriukaitis taip pat neatsimena, o ir pradėjo juos rinkti atsitiktinai: namuose buvo keletas sugedusių laikrodžių, tad nusprendė juos sutaisyti. Kai jiems pritrūko detalių, paprašė draugų, tie atnešė, vėliau giminės, kaimynai, sužinoję apie jo pomėgį, pradėjo nešti įvairius laikrodžius. Todėl nebuvo jokio reikalo pirkti, pasitaikė, kad mainė žmonės laikrodį į jo kokį sukonstruotą daiktą arba laikrodį atiduodavo kaip užmokestį už Jono atliktą darbą. Jeigu rasdavo kur išmestą laikrodį, Jonas pro šalį nepraeidavo, žmonės atiduodavo radę paliktus tuščiose sodybose.

„Šis laikrodis seniausias, tarpukario laikų, bet aš niekada nežiūrėjau į laikrodžių vertę, mane domino jų mechanizmas, todėl niekada kolekcijos pinigais nevertinau“, – sako Jonas, rodydamas keturkampį medinį mechaninį laikrodį.

Įdomu į laikrodžius žiūrėti dar ir dėl to, kad dauguma jų yra meno kūriniai – savo formomis panašūs į gyvūnus, augalus, yra puoštų religiniais motyvais.

Kolekcionierius, paklaustas apie laikrodžių paslaptis, papasakojo istoriją apie staiga Amžinybėn išėjusį žmogų ir jo mirties valandą sustojusį laikrodį. Jonas girdėjęs, kad tokio laikrodžio mechanizmas ima tiksėti tik po metų. Bet lukšietis laikrodžių kolekcininkas netiki, jog laikrodis sugeria žmogaus nuotaikas ir būdą.

Laikrodžiai – ne vienintelis Jono pomėgis – elektriko specialybę turintis vyras nuolat ką nors konstruodavo ir meistraudavo. Štai prieš gerą dešimtmetį pagamino patranką, kurios skleidžiamu garsu buvo bandoma gąsdinti varnas, užpuolusias rajono kapines. Jo sukonstruota vėjo jėgainė sukasi pas brolį Lepšių kaime (Lukšių sen.), kambaryje įrengtas perspėjantis signalas, jeigu kas atidaro kiemo vartelius, o ant sienos kabo mechaninis kalendorius. Lauke – Jono sukonstruotas termometras ir kiti mechanizmai.

J. Endriukaitis apgailestauja, kad visi kartu laikrodžiai jau niekada netiksės ir neskambės, nes dauguma jų sugedę ar sustoję, nes reikia elementus pakeisti arba neužmiršti kasdien prisukti...

„Šiandien laikrodžių nebeliko, nes jie tapo nebemadingi ir niekas jų nenešioja, namuose ant sienų nekabina, nes visi turi mobiliojo ryšio telefonus, kuriuose laikrodžiai įtaisyti“, – sako kolekcininkas Jonas.

Šio pomėgio jis tęsti neketina, nes sveikata neleidžia. O apie greitai bėgantį gyvenimą vis primena dar keli tiksintys laikrodžiai.