Agnė NAUMAVIČIŪTĖ

Šį savaitgalį visoje Lietuvoje, taip pat ir Šakiuose, vyko Europos paveldo dienos (EPD). Šįkart rajone EPD dedikuotos jaunajai kartai, jiems skirtas renginys „Jaunimas pasitinka Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį“.

Paveldo ir bendruomenių ryšys

2018 m., ruošiantis minėti Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį rajono savivaldybės Kultūros ir turizmo skyrius nusprendė EPD renginį paskirti iš Šakių rajono kilusių Nepriklausomybės Akto signatarų Saliamono Banaičio, Justino Staugaičio ir Jono Vailokaičio minėjimui. Šakių „Žiburio“ gimnazijoje vykusiu renginiu, kuriame dalyvavo Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos, Lukšių Vinco Grybo, „Žiburio“ gimnazijų, Gelgaudiškio ir Sintautų pagrindinių mokyklų ir Plokščių mokyklos-daugiafunkcio centro moksleiviai, buvo stengiamasi suteikti kuo daugiau informacijos apie šias žymias asmenybes, apie to meto Lietuvą ir Nepriklausomybės Akto pasirašymo aplinkybes.

Kadangi šiųmetinė EPD Lietuvoje tema „Kultūros paveldas ir bendruomenės“, gimnazijoje vykusiame renginyje svarstyta, kokiomis sąsajomis sutvirtintos bendruomenė ir paveldas. Anot Kultūros ir turizmo skyriaus vyresniosios specialistės Ingos Navlickienės, tarp šių dviejų reiškinių yra labai glaudūs ryšiai, nes paveldas be bendruomenės tarsi nereikalingas, o bendruomenė be paveldo mažiau vertinga, kur kas mažiau patraukli.

„Pavyzdžiui, jei daugiau kaip prieš dešimt metų Gelgaudiškio bendruomenė nebūtų apsisprendusi, kas svarbiausia, kokius projektus įgyvendinti, kad būtų įdomu gyventi šiame krašte, dabar viskas būtų kitaip. Jie labai tikslingai, ambicingai ir nuosekliai siekė išsaugoti Gelgaudiškio dvarą ir jiems tai pavyko“, – kalbėjo I. Navlickienė.

Politinė avantiūra

Lietuvos edukologijos universiteto dėstytojas dr. Artūras Svarauskas su mokiniais pasidalijo mintimis apie nepriklausomybės paskelbimą 1918 m. Dabartinė Lietuva, kuri nepriklausomybę yra paskelbusi 1990 m., išgyveno tuos pačius jausmus kaip ir ta Lietuva, kuri nepriklausomybę paskelbė 1918 m.

„Tai buvo tam tikra politinė avantiūra. Sukurti kažką, ko niekada nebuvo. Lietuva kaip valstybė egzistuoja nuo XIII a., bet kad būtų sukurta demokratiška valstybė, kad klausimus spręstų ne diduomenė, ne kilmingieji ar svetimų tautų žmonės, o būtent lietuviai, paprasti žmonės, kilę iš kaimo, – to nebuvo“, – kalbėjo A. Svarauskas.

Kuo 1918 m. vasario 16 d. nepriklausoma paskelbta Lietuva mums yra svarbi? Anot pranešėjo, Nepriklausomybės Akto tekste yra keli žodžiai: „Lietuva yra tautinė, nepriklausoma, demokratinė valstybė.“ Šie žodžiai yra it pamatas, ant kurio konstruojamas lietuviškumas ir tradicijos. Anot A. Svarausko, mes, gyvendami XXI a. globaliame pasaulyje, kuriame yra internetas, judėjimo laisvė, kartais pamirštame savo tautiškumą.

Atvirai ir drąsiai

Kaip iš mūsų krašto kilę S. Banaitis, J. Staugaitis ir J. Vailokaitis atsidūrė tarp 20 žmonių, kurie Lietuvą 1918 m. paskelbė nepriklausoma? Jų kelias nebuvo lengvas. Iki 1917 m. rudens didžioji dalis Lietuvos visuomenės net nedrįso kalbėti, kad Lietuva turi būti nepriklausoma. Tačiau 1917 m. rugsėjo mėnesį Vilniuje vykusioje konferencijoje pirmą kartą, atvirai ir drąsiai pasakyta, kad pats pagrindinis mūsų šalies tikslas – būti nepriklausoma valstybe. Šioje konferencijoje buvo išrinkta Lietuvos Taryba, kuriai priklausė ir S. Banaitis, J. Staugaitis bei J. Vailokaitis. Visai netrukus Lietuvos Tarybos nariai ir paskelbė nepriklausomybę.

„Tačiau vienas dalykas yra paskelbti ir deklaruoti tai popieriuje, o kitas – realizuoti praktikoje. Liūdna pripažinti, bet didžioji dalis Europos valstybių apie Lietuvą tuo metu nenorėjo girdėti. Tačiau štai 20-ties vyrų pastangomis per kelerius metus situacija buvo pakeista“, – pasakojo A. Svarauskas.

Išklausę svečio pranešimą moksleiviai žiūrėjo filmą apie Nepriklausomybės Akto signatarus, o kiek vėliau dalyvavo smagioje akcijoje „Su vėjeliu aplankyk signatarų tėviškes“, kurios metu aplankę S. Banaičio, J. Staugaičio ir J. Vailokaičio tėviškes prie jų paliko savo pėdsakus – į žemę įsmeigė pačių pagamintus vėjo malūnėlius. Tiesa, Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazistai jų pagamino net 300.

Šeštadienį Šakių „Žiburio“ gimnazijos moksleiviai vyko į Valdovų rūmus bei Signatarų namus, kuriuose buvo supažindinti su valstybės kūrimo ištakomis.