Pirmasis kompiuteris rajone – prieš trisdešimtmetį

ambrasas burksaitisBuvęs informatikos mokytojas iš Plokščių Vidmantas Ambrasas 1986 m. vienas pirmųjų Lietuvoje nusipirko kompiuterį. Jį parsivežė iš Minsko.

Nuotr. Informatikas Vidmantas Ambrasas (kairėje) prieš trisdešimtmetį įsigytu kompiuteriu pirmąjį juo naudotis išmokė informatikos mokytoją Antaną Burkšaitį.

Kaip pasakojo V. Ambrasas, prietaisas buvo jungiamas prie televizoriaus. Kaupiklį (Hard Disk) atstojo kasetinis magnetofonas. Žaidimai ir įvairios programos buvo platinamos magnetofono kasetėse. Šis kompiuteris kainavo 600 rublių, kaupiklis – dar 300 rublių. Palyginimui – paprastus darbus dirbantys žmonės tuo metu uždirbo apie 100 rublių, tad kompiuteris atsiėjo tikrai brangiai. Tiesa, būtent 1986 m. Lietuvos mokyklose pradėta mokyti informatikos.
 
Keturiasdešimtmetį mokytoju išdirbęs V. Ambrasas kaip šiandien prisimena, kokie tuo metu buvo pakylėti mokiniai – juk plokštiečiai pirmieji iš visų rajono mokyklų įsigijo kompiuterį. Tuo metu klasėje buvo septyniolika mokinių. Vidutiniškai kiekvienas jį išmėginti galėdavo penkias minutes. V. Ambrasas pasakojo, kad kiti mokiniai, norėdami ilgėliau pasidžiaugti naujuoju pirkiniu, mokykloje pasilikdavo iki vakaro.

„Dabar tėvai pasakoja, jog namuose kompiuteriu nepasidalija du vaikai. Tai tikriausiai jiems reikėtų pamėginti įsivaizduoti, kaip vienu dalijosi septyniolika. Ir kažkaip niekas nesiskundė, anaiptol – dar ir dabar, po tiek metų, buvę mano mokiniai prisimena šį kompiuterį su džiaugsmu“, – prisiminimais dalijosi V. Ambrasas.

V. Ambrasas prisiminė, kad pirmąjį šiuo kompiuteriu naudotis išmokė Lukšių Vinco Grybo gimnazijos informatikos mokytoją Antaną Burkšaitį, kuris vėliau, V. Ambrasui gavus kompiuterių klasę, šį kompiuterį perpirko. Dabar minėtasis kompiuteris yra saugomas Lukšių Vinco Grybo gimnazijos muziejuje.

„Draugo“ inf.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Didėjanti imigracija Lietuvai nauda ar iššūkis?

klausimelis 06 02Ramūnas iš Šakių:

Matau ir naudą, ir iššūkį, o surasti tą aukso viduriuką nėra lengva. Kaip darbdavys vertinu teigiamai. Verslui reikia dirbančių, nesutinku su tais, kurie verkia, kad atvykėliai atima darbus – nebent iš tinginio. Kaip pilietis, manau, kad masinės imigracijos reikėtų vengti. Čia jau prasideda iššūkiai. Daug priklauso nuo tautybės, mentaliteto, tikėjimo. Pavyzdžiui, ukrainiečiai bėga nuo karo, čia kita situacija. O dėl kitų...Nežinau, kaip suderinti kvotas ir kur nubrėžti ribą...

klausimelis 06 02 2

Paulius iš Lukšių:

Man asmeniškai nelabai patinka – matau čia daugiau iššūkių nei naudos. Aišku, kaip darbdaviui ar ūkininkui pigi darbo jėga lyg ir tiktų, bet kaip piliečiui, galvojant apie savo vaikų ateitį, nesinorėtų, kad jie čia leistų šaknis. Atvykstantys dėl darbo neleidžia vietiniams pasikelti algų ar sąlygų. Matosi ir Europoje kas darosi – pavyzdžiai neįkvepiantys. Nepatinka, kad jie nesimoko kalbos. Manau, kad imigrantų kvotas reiktų ne didinti, o mažinti. 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.