Gegužės 5 d. Plokščių Švč. Marijos Vardo parapijos bažnyčioje šv. Mišias už gyvuosius ir mirusius Pajotijų ir Voniškių kaimų žmones aukojo voniškietis, Vilniaus jėzuitų gimnazijos kapelionas, kunigas Artūras Sederevičius ir Šakių parapijos klebonas vicedek. kun. Vytautas Antanas Matusevičius. Po Mišių kraštiečiai aplankė Voniškių kaime 1992 m. pastatytą kryžių, o vėliau Voniškių bendruomenės centro namuose buvo pristatyta Janinos Rimkevičiūtės knyga „Pajotijų ir Voniškių krašto kaimų ir žmonių likimai“.

Šv. Mišių metu kunigas A. Sederevičius džiaugėsi žmonių gausa ir kvietė savo gyvenimu panašėti į Dievą – gerumu, meile, sugebėjimu pagelbėti kitam.

Po šv. Mišių visi susirinko Voniškiuose prie tautodailininko Zigmo Sederevičiaus 1992 m. sukurto ir  J. Rimkevičiūtės iniciatyva pastatyto kryžiaus, skirto Voniškių kaimo gyventojų atminimui. Klebonas V. A. Matusevičius pakvietė visus susikibti už rankų ir sukalbėti kartu maldą „Tėve mūsų“, kad kiekvienas pajustų iš kryžiaus plūstančią gyvybę, šviesą, meilę.

Voniškių bendruomenės centras vos talpino arti 50 šiuose kraštuose gimusių, augusių ir čia bei aplinkiniuose kaimuose gyvenančių žmonių.

Paėmus į rankas J. Rimkevičiūtės knygą, persmelktą žmonių prisiminimais, iš senų nuotraukų į mane žvelgia nepažįstami žmones, kurių likimus, skaudžius lemties vingius Janina taip nuoširdžiai sudėliojo į knygos puslapius. Daug kartų minima ir Būdelės mokykla, kurioje ne vienas į popietę susirinkęs kraštietis mokėsi, bei pirmoji mokytoja  Marija Paukštienė.

Nuotraukose (didžioji jų dalis iš autorės archyvo) atsispindi žmonių jausmai bei išgyvenimai, šio krašto tarpukario tradicijos ir šventės. Šventėje kalbėjęs knygos vyriausiasis redaktorius Jeronimas Laucius atkreipė dėmesį į vertingą nuotrauką, kurioje 1936 m. vykusi Pirmosios Komunijos šventė Plokščių bažnyčioje. Jis siūlė šią knygą įsigyti visiems.

„Janina faktus gražiai pavertė poezija. Ji, pavyzdžiui, rašo apie Pilypaičius: „Vaikai išsiskirstė, sukūrė savo šeimas. Tėvai mirė, namus nugriovė… liko tušti laukai...“ Penkios eilutės – ir šeima įprasminta“, – sakė J. Laucius.

Knygos sudarytojos J. Rimkevičiūtės, kilusios iš Martišiškės kaimo, šeimos likimas šioje knygoje taip pat aprašytas – džiaugsmai, praradimai... Pasak knygos autorės, ji 16 metų Pajotijuose dirbo bibliotekininke, o lengviau atsikvėpė, kai 1990 m. sulaukė laisvos Lietuvos.

Liepos 26 d. J. Rimkevičiūtė švęs 90-metį, teiraujamės, kaip ji jaučiasi. Moteris šypsosi ir sako, kad prieš knygos pristatymą prastai miegojusi: „Daug nekalbėsiu, už mane kalbės knyga.“

J. Rimkevičiūtė nuoširdžiai padėkojo visiems, prisidėjusiems prie knygelės išleidimo. Ji šiuo metu gyvena Šakiuose ir mėgsta prieš šv. Velykas marginti vašku margučius, kuriais apdovanoja draugus ir bičiulius.

„Janina, parašydama knygą, pastatė paminklą žmogui, kaimui, gyvenimui… toks paminklas niekada nesunyksta. Sudūlėja medžiai, suyra akmenys, knyga yra amžina. Laikotarpis, apie kurį jūs skaitysite, yra labai sudėtingas, įdomus, ir, manau, po 100 metų istorikai vartydami šią knygą ras mūsų krašto kai kuriuos kultūros elementus, kad buvo rabaksai, pabaigtuvių dainos, miškiniai, tremtis… pagaliau – išliks kaimų pavadinimai“, – prisiminimais dalijosi kraštietis Juozas Urbonas ir pridūrė, kad jį sukrėtė užrašyti pasakojimai, kaip žmonės iš Plokščių į Kauną pėsčiomis ėjo lankyti ligonių.

Kai publikacija buvo parengta spaudai, dėl knygos į redakciją paskambinusi šakietė (redakcijai pavardė žinoma) piktinosi esą „tokios knygos negali eiti į pasaulį“. Moteris aiškino, kad knygoje „Pajotijų ir Voniškių krašto kaimų ir žmonių likimai“ apie jos šeimą pateikta informacija netiksli ir klaidinanti skaitytojus.