Balandžio 27 d. Zanavykų muziejaus sienas papuošė laukuose stovintys mediniai kryžiai, sodybų aplinką puošiantys stogastulpiai, koplytstulpiai, pelėda, stebinti visus giliu žvilgsniu, ir ...medinė kirmėlytė. Tai tik dalis tautodailininko, kriūkiečio Andriaus Bieliuko drožybos darbų, kuriuos nuotraukose užfiksavo fotografas Vidas Venslovaitis. Tą dieną Zanavykų muziejuje vyko ne tik trečioji personalinė tautodailininko Andriaus paroda – jis kartu šventė 45-erių metų sukaktį.

Internetinėje erdvėje informacija apie Andrių Bieliuką gana kukli. Tačiau čia labai tiktų filosofo Pitagoro pasakyti žodžiai: „Statulą puošia išvaizda, o žmogų – jo darbai.“

27-eri kūrybos metai A. Bieliukui buvo kupini įvairių veiklų, parodų, plenerų. Parodose jis dalyvauja nuo 1991 m. Pirmoji personalinė darbų paroda „Medžio drožiniai“ vyko Zanavykų krašto muziejuje prieš 20 metų – 1998 m. Antroji personalinė paroda surengta 2004 m. Sintautuose, o štai po 20 metų, simboliška, jo darbai vėl puošia Zanavykų muziejaus sienas.

Andrius eidamas savo gyvenimo keliu sutiko ne vieną pakeleivį, menininką, su kuriais dalyvaudavo pleneruose Sintautuose, Patašinėje, „Zyplių žioguose“, tad Andrių pasveikinti susirinko gausus būrys tautodailininkų ir, žinoma, Kriūkų krašto žmonių, artimųjų.

Vieni linkėjo kūrybinės išmonės, kiti palinkėjimus pašnabždėjo tiesiog į ausį, tautodailininkai dovanojo skaptą, savo kūrybos darbus ir, aišku, linkėjo toliau tobulinti meistrystę. Ne vieno kriūkiečio namuose kabo Andriaus išdrožta rankšluostinė ar prieverpstė. Kriūkų krašto žmonės dėkojo Andriui už tai, kad savo darbais jis puošia Kriūkų seniūniją.

Tautodailininkų bendrijos „Dailius“ pirmininkas, skulptorius Vidas Cikana prisiminė, kaip kažkada kryžius droždavo slapta, o Andriui dovanojo Jėzaus paveikslą, nutapytą pagal Lionginą Šepkų.

„Žmogui būnant tarp žmonių, svarbiausia išlikti žmogumi. O tu visada toksai buvai. Ir šiandien turime patį gražiausią Andriaus kūrybos vaisių – parodą. Šiandien muziejaus lankytojus pasitinka Andriaus daryta iškaba, todėl linkiu dar ne vieno kūrybinio dvidešimtmečio“, – gražia tautodailininko Andriaus veikla pasidžiaugė Zanavykų muziejaus direktorė Rima Vasaitienė.

O savivaldybės Kultūros ir turizmo skyriaus specialistė Aurelija Papievienė pabrėžė, kad šiandien parodoje matome dviejų menininkų – V. Venslovaičio ir A. Bieliuko – dermę.

Neslėpė Andrius susijaudinimo atsistojęs tarti žodį prieš didžiulę gerbėjų minią, bet pirmiausiai padėkojo dviem žmonėms, kurių dėka pradėjo draugauti su medžiu.

„Tai Valdas Paukštys, atėjęs dirbti mokytoju į Kriūkų mokyklą ir, atsinešęs medžio lentelę, pamokė mane drožti. Ir dar man labai įstrigo vienas momentas, kai Vidas Cikana 1989 m. Kriūkuose padarė paminklą daraktoriams ir man teko garbė paminklą atidengti. Žvelgdamas į jo padarytą darbą labai norėjau lygiuotis į Vidą. Praėjo tiek laiko ir aš jį labai kaip menininką gerbiu ir bet kada sulaukiu iš jo patarimų“, – pasakojo A. Bieliukas. Jis prisiminė apie medžio drožėjo darbą pleneruose, pažintį su garsiais tautodailininkais Juozu Videika, Adolfu Teresiumi ir kitais.

Negalima nepaminėti A. Bieliuko apdovanojimų: užimtos prizinės vietos regioninėje ir respublikinėje konkursinėje liaudies meno parodoje „Aukso vainikas“, o 2014 m. jam sutektas Metų tautodailininko titulas.

Andrius atviravo, kad svarbiausia jam, žinoma, šeima. Todėl ne viena gėlių puokštė buvo skirta Andriaus žmonai Sonatai, kaip pats juokavo, – už kantrybę. Pačiame Kriūkų miestelio pakraštyje Sonatos ir Andriaus rankomis puoselėjama sodyba kiekvieną pravažiuojantį atsisukti priverčia.

Ir dar, pasak kalbėjusio vieno menininko, Andrius dažnai drožia ir neprašo atlygio... Tiesiog neatlygintinai dovanoja savo darbais džiaugsmą kitiems...