Menininko rankose atgyja ir medis, ir akmuo

cikana paroda 07 12
Parodoje eksponuojama 60 Vido Cikanos darbų fotografijų. Darbai sukurti per beveik 40 kūrybinės veiklos metų. (D. Pavalkio nuotr.)

Lina POŠKEVIČIŪTĖ

Pasitinkant Liepos 6-ąją, Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną, Zyplių dvare, Arklidžių galerijoje, buvo atidaryta Vido Cikanos skulptūrų fotografijų paroda „Atgimimas. Laisvė. Atmintis“, pirma dalis. V. Cikanos drožybos ir darbų iš akmens pilna Lietuva, tad pamatyti jų retrospektyvą vienoje vietoje – tikras stebuklas.
 
Darbų autorius V. Cikana užsiminė, kad, užfiksuojant kūrybą fotografijose, daug padėjo jo dukros Ilma ir Alma. Parodoje surinkti ir eksponuojami darbai, sukurti nuo kūrybinio kelio pradžios iki šių dienų. Šiuo metu Arklidžių galerijoje eksponuojama apie 60 V. Cikanos darbų fotografijų, autorius atskleidė, kad dar 50 naujų darbų fotografijų bus eksponuota vėliau, kartu bus surengta ir konferencija. V. Cikana pristatydamas parodą pasakojo, kad net pats neprisimena, kur stovi visi jo darbai, todėl įamžinti darbus buvo jam nemenkas iššūkis.

„Einu per vieną vietovę pasiėmęs fotoaparatą, šis užkliuvo už kažko, tuomet prisiminiau ir atradau savo darbą... tarsi pats fotoaparatas man pakuždėjo“, – prisiminė parodos autorius.

Daug V. Cikanos sukurtų darbų galime rasti bažnyčių šventoriuose, miesteliuose, kaimuose, daug išdalinta, paaukota, padovanota. Užlipus į Arklidžių galerijos antrą aukštą, pamatai nutapytus žymių žmonių veidus, skulptūras iš medžio ir akmens; maloniai nuteikia „Dievo motinos“ skulptūrėlė, palinkę mediniai Rūpintojėliai išnykusiems kaimams atminti, akmens skulptūrose įamžintas tremtinių, knygnešių, rezistencijos kovotojų, atminimas. V. Cikana taip pat sukūrė ne vieno mūsų rajono miestelio herbo ansamblį.

O kas menininką atvedė į kūrybą? Drožti V. Cikana pradėjo būdamas 13 metų ir prisipažino, kad kurti rimtesnius kūrinius pradėjo vedamas patriotinės bangos, per draugystę su iš Sibiro sugrįžusiais skulptoriais, kitais menininkais. V. Cikana prisiminė, kad pirmosios jo skulptūros buvo sukurtos „Čiurlionio kelyje“ Druskininkų r.).

„O Raganų kalne drožėme velnius, raganas, bet jau tuomet kalbėjom apie Lietuvos atgimimą. Atsimenu, į Juodkrantę suvažiavo Lietuvos inteligentija, kuriai rūpėjo Lietuva, ir aš suvokiau, kodėl aš turiu drožti kryžius, koplytstulpius ar Rūpintojėlį“, – kalbėjo V. Cikana. Nors, anot jo, tais laikais dar nė vienas menininkas neišdrįso Rūpintojėlio išdrožti, jis naktimis su grupele skulptorių ir drožėjų Lietuvoje tai jau darė, jo mokytojai buvo Ipolitas Užkurnys, Vytautas Ulevičius, Aloyzas Urbšys, Antanas Česnulis ir daugybė kitų menininkų. V. Cikana buvo už juos daug jaunesnis, šiandien sako, kad iš jų ne tik daug išmoko, bet gavo daug dvasingumo, kitokio požiūrio į Lietuvą.

V. Cikana prisiminė, kad, jau dirbant Lukšiuose, tuometinis kolūkio pirmininkas jam leido drožti kryžius ar restauruoti kokį seną koplytstulpį.

„Tam tikri asmenys pasakydavo, ką aš darau, tai pirmininkas juokdamasis sakydavo, kad būčiau atsargesnis, kad esu sekamas. Daug darbų atsirasdavo naktimis arba paslapčia. Aš net nežinodavau, kur iškeliauja mano išdrožti kryžiai. Esu radęs savo darbų net Kryžių kalne“, – prisiminimais dalijosi V. Cikana.

Dalis parodoje eksponuojamų skulptūrų buvo sukurta ir įgyvendinta kartu su sūnumi Aldu Cikana, kuris kaltą medžiui ir įrankius akmeniui į rankas paėmė būdamas vos dešimties metų.

Šiandien V. Cikana yra Lukšių miestelio seniūnas, todėl daug darbų skyrė savo miesteliui: senos autobusų stotelės vietoje iškilusi „Atminimo koplytėlė“, greta akmens skulptūros Antanui Tatarei, Juozui Pavalkiui-Vijūnui, Pranui Kriaučiūnui ir kitiems.
Negalima nepaminėti, kad V. Cikana nuo 1981 m. ir iki šiol rūpinasi Zyplių dvaro atstatymu, atgaivinimu, atgimimu, į dvarą kasmet sukviečia tautodailininkus – organizuoja plenerą „Zyplių žiogai“, yra Šakių r. tautodailininkų bendrijos „Dailius“ pirmininkas. V. Cikana, kaip menotyrininkas, prisidėjo organizuojant drožėjų stovyklas Utenoje, Vilkaviškyje, jis suspėja dalyvauti Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos, Šakių „Lions“ klubo veikloje.

Už šią kūrybinę veiklą, gyvenimo darbus V. Cikanai 1988 m. buvo įteiktas Lietuvos TSRS meno saviveiklos žymūno ženkliukas, V. Cikana yra tapęs Šakių rajono metų žmogumi, 2005 m. Kultūros ministerija jam suteikė Kūrėjo statusą, o po kelerių metų buvo apdovanotas Kultūros ministerijos premija, 2011 m. prezidentė Dalia Grybauskaitė specialiu dekretu apdovanojo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliu.

Su parodos atidarymu V. Cikaną gausus būrys susirinkusių, artimųjų, draugų ir bendraminčių, kurie linkėjo parodos autoriui ir toliau savo kūriniuose išlaikyti pagarbą istoriniams ženklams.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Kodėl gegužės 1-ąją, Darbininkų dieną, žmonės nedirba?

klausimelis 04 30Ivanas iš Kriūkų:

Dievas sukūrė žmonėms pakankamai dienų darbui. Nepritarčiau siūlymui išbraukti Darbo dieną iš nedarbo dienų sąrašo. Manau, ši diena turi būt laisva, kad žmonės galėtų pasidžiaugti pavasariu, išeiti į gamtą ir pamąstyti, dėl ko aš gyvenu, ką aš duodu kitiems. Jei žmogus bus apkrautas darbais, mažiau aplink save matys. Tad laisva diena niekam nepamaišys. 

klausimelis 04 30 2

Kristina iš Keturnaujienos:

Nes priskirta prie nedarbo dienų. Kiekviena papildoma laisva diena gerai, ypač žmonėms, turintiems šeimas, be to, kiekvienas namuose turi savo darbų. Nepritarčiau, kad ją reikėtų naikinti, nebent būtų priimtas sprendimas pridėti prie atostogų dienų.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.