Pasienio miestelyje Kudirkos Naumiestyje, greta neseniai atidaryto „Širvintos tako“, kelis dešimtmečius stovi sovietinis paminklinis akmuo, kuris šiuo metu sukėlė diskusijas.

Sovietinis paminklas su užrašu „Šlovė didvyriams“ ir lentelė su užrašu, kad šioje vietoje 1941 metų birželio 22 dieną, ketvirtą valandą ryto, žuvo pirmas pasienietis ir kad prasidėjo karas su fašistine Vokietija, stovi istorinėje Kudirkos Naumiesčio vietoje – dvi valstybes jungiantis tiltas, naumiestiečių iniciatyva įrengtas ir jau turistų pamėgtas „Širvintos takas“, greta Vytauto Didžiojo paminklas.

Rajono vadovai seniūnų pasitarime prašė Kudirkos Naumiesčio seniūną  Algimantą Baubonį išsiaiškinti, ar statyti šiam paminklui buvo išduotas leidimas, kada tiksliai paminklas buvo pastatytas. Atvykus prie minėto paminklo, seniūnas patikslino, kad šiek tiek pasidomėjo šio paminklo istorija. Seniūno teigimu, informacinė lenta anksčiau buvo kitoje vietoje, o kada ji buvo pritvirtinta prie paminklo, seniūnas tvirtino nežinąs. Jis dar pridūrė, kad seniūnijoje nėra išlikę jokių dokumentų apie kokį nors išduotą leidimą paminklui statyti bei šio paminklo registraciją. Teiraujamės seniūno nuomonės, ar šis sovietinis paminklas turėtų likti šioje vietoje. Seniūnas sako, jog tai visgi istorijos dalis.

„Mūsų miestelio civilinių kapinių teritorijoje taip pat yra paminklas čia palaidotiems rusų kareiviams, sovietinių paminklų yra ir daugiau rajone“, – svarstė seniūnas.

Įdomių detalių apie šio paminklo pastatymo aplinkybes papasakojo Kudirkos Naumiesčio gyventojas Jonas Valaitis. Anot jo, dabartinis paminklas yra perstatytas prieš maždaug 40 metų vietoj anksčiau buvusio pilko, paprasto granito paminklo.

„Statant dalyvavo tuometinis Šakių karinis komisariatas ir Šakių vykdomasis komitetas. Noreikienė ir Meškauskienė su kariniu komisariatu parinko akmenį įmonėje „Šakių buitinis“, – pasakojo J. Valaitis. Anot jo, pirmą karo dieną pasienio su Vokietija poste budėjo mongolų kilmės sargybiniai, užėję vokiečiai nulaužė šlagbaumus ir tie, kurie stovėjo sargyboje, buvo pirmos aukos.

Dar tiksliau 1941 m. įvykius pasienyje yra aprašęs kraštotyrininkas Romas Treideris knygoje „Kudirkos Naumiestis: seniau ir dabar“ (2016 m.). Anot jo, iš pradžių minėta lentelė buvo pastatyta prie tilto, o paminklinis akmuo galėjo būti pastatytas vadovaujant tuometiniui seniūnui Algimantui Damijonaičiui.

R. Treideris pasakojo, kad 1941 m. birželio 22d. rytą vokiečių snaiperis nušovė tilto per Širvintos upę sargybinį, vokiečiai motociklais pradėjo veržtis į kaimą, pasieniečiai bėgo, kiti pasislėpė muitinės pastate ir buvusioje komendantūroje. Vokiečiai šaudė į pasislėpusius pasieniečius, komendantūros pastatą susprogdino. Čia žuvo nemažai pasieniečių.

„Jokie jie ne didvyriai, jie nekovojo, o slėpėsi pastato rūsyje, kiti pabėgo. Ir tą tilto sargybinį tiesiog nukovė snaiperis“, – pasakojo R. Treideris.

Paminklo atsiradimo istoriją galbūt pavyks paaiškinti rajono, apskrities paminklosaugininkams, istorikams. Pasak rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus specialistės Ingos Navlickienės, didžiosios dalies rajone stovinčių sovietinio periodo paminklų nėra jokiuose registruose. Specialistė tvirtino, kad, kraštotyrininkų duomenimis, paminklas Kudirkos Naumiestyje statytas apie 1945 m. I. Navlickienė paaiškino, kad šiuo klausimu jau kalbėjo su rajono vadovais bei kreipėsi į Kultūros paveldo departamento Marijampolės teritorinį padalinį, kad koordinuotų tolimesnius veiksmus. Specialistė įsitikinusi, šiuo atveju turėtų būti sudaryta komisija, kurios sudėtyje turėtų būti kraštotyrininkas R. Treideris, miestelio seniūnas, rajono vadovai, departamento atstovai. Ir sprendimą dėl minėto paminklo ir užrašų jame turėtų priimti atsakingi asmenys.

„Reikia patikrinti duomenis, ar ten tikrai žuvo didvyriai, nes yra skirtingų nuomonių tuo klausimu. Todėl reikia išsiaiškinti, išanalizuoti. Kokia „šlovė didvyriams“, jei jie nebuvo didvyriai? Tokia yra vienų nuomonė. Jeigu bus sprendimas panaikinti paminklą arba nuimti užrašus, nes yra daug neteisingos informacijos, tai užtruks, reikės daug su kuo suderinti. Galbūt patikslinus duomenis užrašus reikės pakeisti. Kol kas čia daug nežinomųjų“, – kalbėjo I. Navlickienė.

Ką daryti su praeitame amžiuje iškilusiu paminklu? J. Valaitis įsitikinęs, kad visi paminklai atspindi tam tikrą istorijos tarpsnį ir jie turėtų išlikti.

„Jei užrašai žmonėms kliūva, reiktų greta paminklo pridėti informacinę lentelę, kurioje būtų tam tikri paaiškinimai, kad, pavyzdžiui, čia buvo okupantai ar pan. Paminklas yra faktas, kad čia žuvo kariai. Manau, kad yra didelė nesąmonė nuiminėti nuo pastatų kažkokias lentas, paminklus. Tai yra vandalizmo faktai, kitaip nepavadinčiau. Tai yra istorija, nuo kurios mes niekur nepabėgsim“, – įsitikinęs naumiestietis.