Pirmadienį rajono savivaldybės fojė atidaryta paroda „Šauliai laisvės gynyboje“, skirta 1991m. sausio–rugpjūčio istorinių įvykių įamžinimui ir šauliams – Aukščiausiosios Tarybos rūmų ir kitų Lietuvai svarbių objektų gynėjams. Aukščiausiosios Tarybos apsaugoje įvairiu laiku dalyvavo 300 šaulių, iš kurių net 178 buvo apdovanoti Sausio 13-osios atminimo medaliais.

Kudirkos Naumiesčio šaulių 410-os kuopos vadas Antanas Varankovas dėkojo parodos atvežimo į Šakius iniciatoriams – Lietuvos šaulių sąjungos Suvalkijos šaulių 4-osios rinktinės vadui Kęstučiui Pileckui, Seimo narei Irena Haase ir jos padėjėjui Mindaugui Mockevičiui.

Pasak A. Varankovo, parodos ekspozicijoje – juodai baltos to meto fotografijos su pažįstamais veidais. Tarp jų savo gyvybes paaukoję septyniolikmečiai jaunieji šauliai Darius Gerbutavičius ir Ignas Šimulionis, žuvę prie Televizijos bokšto, bei šaulys pasienietis Gintaras Žagunis, nužudytas vykdant tarnybines pareigas Krakūnų pasienio poste. Prabėgus beveik 30 metų nuo lemtingųjų Sausio įvykių, šauliams teko atsisveikinti ne su vienu bendražygiu, tad A. Varankovas pakvietė išėjusiųjų Anapilin atminimą pagerbti tylos minute.

Prisiminimais apie tų dienų įvykius dalijosi jų liudininkai – rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Redas Juškaitis, Romualdas Petras Damušis, tuo metu dirbęs rajono savivaldybės tarybos pirmininku, buvęs Šakių užkardos vadas Gintas Stepulaitis bei pats A. Varankovas. Šakiečiai buvo nuovokūs – aktyviai budėjo prie svarbiausių šalies objektų, dalyvavo Parlamento gynime. Parodos atidarymo metu dalijosi mintimis apie, rodos, kasdienes smulkmenas – kur valgė, ant ko miegojo, kaip jautėsi, tačiau tokie pasakojimai ir padeda geriau susidaryti tikrąjį to meto vaizdą, kas vyko tuo metu Vilniuje.

K. Pileckas priminė, kad Lietuvos šaulių sąjunga įsisteigė 1919 m. kaip pilietinė-patriotinė organizacija, kurios pagrindinis tikslas buvo įtvirtinti Lietuvos Nepriklausomybę ir padėti jaunai mūsų kariuomenei kovoti su įsiveržusiais agresoriais, tad „šauliai buvo visų šalies įvykių sūkuryje, o kartais ir smaigalyje“. Šiemet Lietuvos šaulių sąjunga švenčia 100 metų veiklos sukaktį. Ta proga jis įteikė rajono savivaldybės merui Edgarui Pilypaičiui Lietuvos šaulių sąjungos šimtmečio jubiliejinę monetą.

Parodos atidarymo metu meras prisiminė tarnybą Šakiuose baigiančią Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės 205-os lengvosios pėstininkų kuopos vadę vyr. leitenantę Elmyrą Baljanaitę-Stanevičienę, kuri sukasi tarsi ir vyriškoje sferoje, ją pavadino šios veiklos ikona. Atsidėkodamas už tarnybą mūsų krašte, jis įteikė vadei Šakių miesto vėliavą, kurią turėti buvo viena iš E. Baljanaitės-Stanevičienės svajonių.

Ji pasakojo, kaip besimokydama Karo akademijoje gavo užduotį – suplanuoti operaciją, ką darytų, jei šiandien reikėtų apginti Parlamentą.

„Galiu pasakyti, kad taip, kaip jie padarė, kaip jie gynė, kaip jie buvo pasiruošę ginti iš visų pusių 360 laipsnių kampu, iš tikrųjų neįsivaizduoju, kaip mes dabar padarytume, aišku, dabar jau su naujomis technologijomis, bet tai, ką jie padarė, buvo maksimumas, ką buvo galima išspausti“, – atviravo vadė, tokio pobūdžio operaciją pateikdama kaip pavyzdį ir pavadino ją „gyvomis istorijos pamokomis“.   

Pritardama E. Baljanaitei-Stanevičienei I. Haase kalbėjo, kodėl ši paroda eksponuojama būtent šiuo metu, o ne Sausio 13-ąją. Jos teigimu, tų dienų įvykius turėtume prisiminti kiekvieną dieną, nes negalima pamiršti to, kas neturėtų pasikartoti.   

Pasak Šakių šaulių 405-os kuopos vado Sauliaus Venskaičio, ir šiandien šauliai aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje, o praeitą šeštadienį keturi Šakių šauliai dalyvavo dokumentinio filmo kūrime apie Baltijos šalių gynybą, kurį filmavo Prancūzijos režisieriai.

Paroda „Šauliai laisvės gynyboje“ savivaldybės fojė veiks dar keletą savaičių.