Sutelkus jėgas Slavikų bendruomenė, seniūnija ir klebonija atnaujino ir praėjusį sekmadienį pašventino du stogastulpius, skirtus Slavikų krašto knygnešiams ir Misijoms atminti. R. Plaušinaitytės-Šerkšnienės nuotr.
Rita PLAUŠINAITYTĖ-ŠERKŠNIENĖ
Praėjusį sekmadienį Slavikuose Šv. Onos bažnyčioje tikintieji rinkosi pasimelsti už kadaise parapijoje gyvenusius ir veikusius knygnešius, pašventintas jų garbei atstatytas stogastulpis. Taip pat atstatytas bei pašventintas ir kitas stogastulpis, skirtas Misijoms atminti.
Spalis pasirinktas neatsitiktinai
Po šv. Mišių klebonas ir Slavikų bendruomenės centro pirmininkė Renata Baltrušaitienė pakvietė visus į bažnyčios šventorių dalyvauti iškilmingoje stogastulpių pašventinimo ceremonijoje. Dėkodama visiems, kurie prisidėjo prie dviejų stogastulpių atstatymo proceso, bendruomenės centro pirmininkė priminė, kad šie metai nestokoja gražių datų, susijusių su knygnešių veikla ir spaudos draudimo laikotarpiu.
„Šiais metais minimos Lietuvos spaudos uždraudimo 155-osios metinės ir Spaudos atgavimo 115-osios metinės. 40 m. trukęs spaudos draudimas Slavikų kraštą palietė itin jautriai – 19 Slavikų krašto knygnešių talkino Sudargo klebonui Martynui Sederevičiui skleidžiant lietuvybę. Jų veikla lietuvybei išsaugoti mūsų krašte labai svarbi, o mums telieka gerbti ir saugoti jų atminimą“, – kalbėjo R. Baltrušaitienė.
Spalio mėnesį stogastulpių šventinimui, ko gero, slavikiečiai pasirinko neatsitiktinai – Popiežius Pranciškus 2019m. spalį paskelbė Ypatinguoju misijų mėnesiu. Anot Slavikų parapijos klebono Donato Rolskio, taip Popiežius siekia dar labiau sužadinti visos bažnyčios misijinį sąmoningumą. Pasak klebono, Šv. Onos bažnyčioje visą spalio mėnesį sekmadieniais bus aukojamos šv. Mišios Ypatingojo misijų mėnesio proga.
Slavikiečiai puoselėja knygnešių atminimą
Dėl knygnešių atminimo išsaugojimo bendruomenė stengiasi tikrai nemažai – uždega žvakeles ant devynių Slavikų kapinėse palaidotų knygnešių kapų, mini juos įvairiomis progomis, organizuoja pėsčiųjų žygius knygnešių keliais. Anot pirmininkės, bendruomenės iniciatyva kartu su klebonu bei seniūnija autentiškai atkurti du stogastulpiai, skirti knygnešiams ir Misijoms. Be to, jie perkelti į šventorių – labiau prieinamą žmonėms vietą. Prie gražios iniciatyvos prisidėjo ir vietos ūkininkas Vintautas Kasperavičius, dovanojęs medieną stogastulpių gamybai. Tomas Sperauskas dovanojo lentelę su 19-os knygnešių pavardėmis, o stogastulpius gaminti buvo patikėta meistrui Dainorui Turevičiui iš Santakų kaimo (Slavikų sen.). Bendruomenės centro pirmininkė susirinkusiems priminė, kad pirmąjį stogastulpį knygnešiams dar 1987 m. pastatė klebonas Antanas Aleksandravičius, o tąkart jį gamino vietinis meistras Juozas Palubinskas. Tais pačiais metais ir to paties meistro buvo pagamintas ir stogastulpis Misijoms atminti. Beje, sekmadienį pašventinti naujai atstatyti stogastulpiai išlaiko tą patį architektūros stilių. Bendruomenės centro pirmininkė džiaugiasi, kad prie knygnešių atminimo išsaugojimo daug prisideda Slavikuose veikiančios Petro Būčio skautų draugijos nariai, o jaunieji skautai sekmadienį padėjo gėles prie atstatytų stogastulpių.
Klebonas aiškinasi, kada įkurta parapija
Klebonas D. Rolskis, galima sakyti, atlieka dar vieną misiją – bažnyčių archyvuose ieško dokumentų, kurie bylotų apie Slavikų parapijos įkūrimą. Regis, klebono smalsumo ir iniciatyvos raustis po senus bažnytinius archyvus dėka slavikiečiams gali tekti minėti mažesnį parapijos jubiliejų – 200-ąsias metines, nors 2004 m. slavikiečiai atšventė parapijos 250 m. jubiliejų... Ta proga apie Slavikuose kunigavusius kunigus, knygnešius, nusipelniusius žmones buvo išleista knygelė „Slavikų parapija“, o per Šv. Onos atlaidus minint jubiliejų netgi buvo atidengta ir pašventinta 250-osioms metinėms skirta skulptūra (ją sukūrė Julius Dimaitis).
D. Rolskis pasidžiaugė, jog praėjusią savaitę jam su profesoriumi kanauninku Kęstučiu Žemaičiu lankantis Lenkijoje pavyko rasti ir iš Lomžos parsivežti dokumentus, kurie, ko gero, byloja apie Slavikų parapijos įkūrimo pradžią.
„Mums nepavyko rasti tokio kaip vieno parapijos įkūrimo akto, bet radome keletą dokumentų, kurie liudija apie parapijos įkūrimą“, – sakė D. Rolskis.
Pasak klebono, dabar visi rasti ir į Lietuvą parvežti dokumentai yra atiduoti tirti – jiems reikia atlikti teksto analizę, teksto kritiką, o tai turėtų būti atlikta iki Kalėdų. Tačiau, anot klebono, vienas faktas jau dabar aiškus, kad parapijos įkūrimo data yra tarp 1795 ir 1804 metų.
Anot klebono, Lenkijoje beieškant tai patvirtinančių dokumentų jam pavyko surasti ir kitų įdomių faktų apie Slavikų bažnyčią. Pavyzdžiui, Vilkaviškio vyskupija, kuriai dabar Slavikai ir priklauso, yra jau penktoji vyskupija slavikiečiams, o pirmoji vyskupija buvo Žemaičių. Įdomu, pasak klebono, dar ir kiti dalykai, pavyzdžiui, po 1795m. įvykusio Lietuvos- Lenkijos padalijimo Slavikai buvo atiduoti Lenkijai, po to dar priklausė Augustavo, Vygrių, Seinų vyskupijoms. Taip pat pavyko rasti dokumentų, kurie byloja, jog vienu metu Slavikų bažnyčioje dirbo netgi du kunigai – vienas deleguotas nuo Žemaičių vyskupijos, o kitas nuo Lenkijos.
Tad nieko nuostabaus, kad vykstant tokiai vyskupijų ir filijų, parapijų permainai, anot dvasininko, sunku surasti dokumentus apie Slavikų parapijos įkūrimą.
„Dokumentai išsimėtę tarp įvairių bažnytinių archyvų, viskas nėra taip paprasta“, – parapijiečiams sekmadienio pamaldose pasakojo D.Rolskis.
„Šiais metais minimos Lietuvos spaudos uždraudimo 155-osios metinės ir Spaudos atgavimo 115-osios metinės. 40 m. trukęs spaudos draudimas Slavikų kraštą palietė itin jautriai – 19 Slavikų krašto knygnešių talkino Sudargo klebonui Martynui Sederevičiui skleidžiant lietuvybę. Jų veikla lietuvybei išsaugoti mūsų krašte labai svarbi, o mums telieka gerbti ir saugoti jų atminimą“, – kalbėjo R. Baltrušaitienė.
Spalio mėnesį stogastulpių šventinimui, ko gero, slavikiečiai pasirinko neatsitiktinai – Popiežius Pranciškus 2019m. spalį paskelbė Ypatinguoju misijų mėnesiu. Anot Slavikų parapijos klebono Donato Rolskio, taip Popiežius siekia dar labiau sužadinti visos bažnyčios misijinį sąmoningumą. Pasak klebono, Šv. Onos bažnyčioje visą spalio mėnesį sekmadieniais bus aukojamos šv. Mišios Ypatingojo misijų mėnesio proga.
Slavikiečiai puoselėja knygnešių atminimą
Dėl knygnešių atminimo išsaugojimo bendruomenė stengiasi tikrai nemažai – uždega žvakeles ant devynių Slavikų kapinėse palaidotų knygnešių kapų, mini juos įvairiomis progomis, organizuoja pėsčiųjų žygius knygnešių keliais. Anot pirmininkės, bendruomenės iniciatyva kartu su klebonu bei seniūnija autentiškai atkurti du stogastulpiai, skirti knygnešiams ir Misijoms. Be to, jie perkelti į šventorių – labiau prieinamą žmonėms vietą. Prie gražios iniciatyvos prisidėjo ir vietos ūkininkas Vintautas Kasperavičius, dovanojęs medieną stogastulpių gamybai. Tomas Sperauskas dovanojo lentelę su 19-os knygnešių pavardėmis, o stogastulpius gaminti buvo patikėta meistrui Dainorui Turevičiui iš Santakų kaimo (Slavikų sen.). Bendruomenės centro pirmininkė susirinkusiems priminė, kad pirmąjį stogastulpį knygnešiams dar 1987 m. pastatė klebonas Antanas Aleksandravičius, o tąkart jį gamino vietinis meistras Juozas Palubinskas. Tais pačiais metais ir to paties meistro buvo pagamintas ir stogastulpis Misijoms atminti. Beje, sekmadienį pašventinti naujai atstatyti stogastulpiai išlaiko tą patį architektūros stilių. Bendruomenės centro pirmininkė džiaugiasi, kad prie knygnešių atminimo išsaugojimo daug prisideda Slavikuose veikiančios Petro Būčio skautų draugijos nariai, o jaunieji skautai sekmadienį padėjo gėles prie atstatytų stogastulpių.
Klebonas aiškinasi, kada įkurta parapija
Klebonas D. Rolskis, galima sakyti, atlieka dar vieną misiją – bažnyčių archyvuose ieško dokumentų, kurie bylotų apie Slavikų parapijos įkūrimą. Regis, klebono smalsumo ir iniciatyvos raustis po senus bažnytinius archyvus dėka slavikiečiams gali tekti minėti mažesnį parapijos jubiliejų – 200-ąsias metines, nors 2004 m. slavikiečiai atšventė parapijos 250 m. jubiliejų... Ta proga apie Slavikuose kunigavusius kunigus, knygnešius, nusipelniusius žmones buvo išleista knygelė „Slavikų parapija“, o per Šv. Onos atlaidus minint jubiliejų netgi buvo atidengta ir pašventinta 250-osioms metinėms skirta skulptūra (ją sukūrė Julius Dimaitis).
D. Rolskis pasidžiaugė, jog praėjusią savaitę jam su profesoriumi kanauninku Kęstučiu Žemaičiu lankantis Lenkijoje pavyko rasti ir iš Lomžos parsivežti dokumentus, kurie, ko gero, byloja apie Slavikų parapijos įkūrimo pradžią.
„Mums nepavyko rasti tokio kaip vieno parapijos įkūrimo akto, bet radome keletą dokumentų, kurie liudija apie parapijos įkūrimą“, – sakė D. Rolskis.
Pasak klebono, dabar visi rasti ir į Lietuvą parvežti dokumentai yra atiduoti tirti – jiems reikia atlikti teksto analizę, teksto kritiką, o tai turėtų būti atlikta iki Kalėdų. Tačiau, anot klebono, vienas faktas jau dabar aiškus, kad parapijos įkūrimo data yra tarp 1795 ir 1804 metų.
Anot klebono, Lenkijoje beieškant tai patvirtinančių dokumentų jam pavyko surasti ir kitų įdomių faktų apie Slavikų bažnyčią. Pavyzdžiui, Vilkaviškio vyskupija, kuriai dabar Slavikai ir priklauso, yra jau penktoji vyskupija slavikiečiams, o pirmoji vyskupija buvo Žemaičių. Įdomu, pasak klebono, dar ir kiti dalykai, pavyzdžiui, po 1795m. įvykusio Lietuvos- Lenkijos padalijimo Slavikai buvo atiduoti Lenkijai, po to dar priklausė Augustavo, Vygrių, Seinų vyskupijoms. Taip pat pavyko rasti dokumentų, kurie byloja, jog vienu metu Slavikų bažnyčioje dirbo netgi du kunigai – vienas deleguotas nuo Žemaičių vyskupijos, o kitas nuo Lenkijos.
Tad nieko nuostabaus, kad vykstant tokiai vyskupijų ir filijų, parapijų permainai, anot dvasininko, sunku surasti dokumentus apie Slavikų parapijos įkūrimą.
„Dokumentai išsimėtę tarp įvairių bažnytinių archyvų, viskas nėra taip paprasta“, – parapijiečiams sekmadienio pamaldose pasakojo D.Rolskis.
Diana iš Panovių:
