Praėjusį šeštadienį kalbininko Jono Jablonskio tėviškėje (Rygiškių k.) vyko baigiamasis projekto „Vasara Jono Jablonskio tėviškėje“ etapas – Arbatos šventė, pritraukusi nemažą būrį šio stebuklingo gėrimo, kuris gali ir raminti, ir tonizuoti, ir gydyti, mėgėjų, žolininkų ir šiaip smalsuolių.

Pasak projekto vadovo Griškabūdžio kultūros centro direktoriaus Mindaugo Kriaučiūno, šiuo projektu siekiama ne tik suaktyvinti vis mažiau bendraujančią bendruomenę, bet ir pasitelkiant meną bei kūrybiškumą populiarinti J. Jablonskio tėviškę, kurioje kalbininkas mėgo leisti savo vasaras. Todėl M. Kriaučiūnui ir kilo idėja su projektu „Vasara Jono Jablonskio tėviškėje“ čia atgaivinti kultūrines veiklas.

Projektas startavo šių metų gegužę su vienos dienos tapybos pleneru, kuriame dalyvavo Šakių tautodailininkų bendrijos „Dailius“ menininkai. Tapytojai Indrė Siaurusevičiūtė, Birutė Jakštienė, Arūnas Šniaukšta, Lina Endriukaitienė, Aida Plaušinaitienė ir Eglė Dragūnaitytė kalbino spalvas ir kūrė paveikslus. Netgi skulptorius Vidas Cikana tuomet susimąstė ne prie Rūpintojėlio, o prie baltos drobės. Tik Eirimas Martūnas ir Gediminas Jėčys drožinėjimo neiškeitė į tapybą, karpinių meistrė Genutė Bučiūnienė kartu su keramike Egle Kurcikevičiene-Tyzenhauz ėmėsi popieriaus karpymo, o tautodailininkė Rita Mockeliūnienė nunėrė servetėlę.

Antras renginys Jablonskynėje vyko birželį. Tai Sekminės, kuriose prisiminti visi papročiai ir senosios tradicijos, kuriuos, nelikus tradicinės žemdirbystės, jau baigiame pamiršti. Tą patį mėnesį J. Jablonskio tėviškėje rinkosi Suvalkijos kanklininkai. Kanklių muzikos entuziastė, Griškabūdžio kultūros centro folkloro ansamblio „Nova“ vadovė Nijolė Černevičienė jau vienuoliktą kartą vaikus ir jaunimą nuo šešerių iki 18-os metų iš mūsų, Vilkaviškio ir Kauno rajonų bei Kazlų Rūdos kvietė pažinti tradicinį kankliavimą. Stovyklos dalyviai taip pat susipažino ir su kitais instrumentais: skudučiais, cimbolais, sužinojo apie griežimo smuiku ypatumus. Per keturias „Kanklininkų sambūrio“ dienas vyko ir daugiau įvairių užsiėmimų vaikams: molio edukacijos, kupolių rišimas, mūsų krašto šokių ir dainų pamokos.

Rugpjūtį J. Jablonskio tėviškėje vyravo ypatinga atmosfera – visus susirinkusius suvienijo meilė teatrui. Kasmetinėje teatrų šventėje dalyvavo penki kolektyvai: artimiausi kaimynai iš Jankų (Kazlų Rūdos sav.) bei tolimesni svečiai iš Joniškio, Skaudvilės ir Punsko. Šįkart renginyje sulaukta ir profesionalių aktorių. Tai Vitalija Mockevičiūtė ir Neringa Varnelytė. Jos pasakojo negirdėtus nutikimus ir keistus gyvenimo įvykius, perpintus prietarais ir Dzūkijos krašto kaimiškomis tradicijomis.

Projektą vainikavo Arbatos šventė, kurioje savo patirtimi dalijosi Vytauto Didžiojo universiteto botanikas Kęstutis Obelevičius ir Būdos kaimo bendruomenės pirmininkė Jūratė Gurevičienė, pateikę daug žinių apie sveiką mitybą, žolelių rinkimą, arbatas ir kitokius gėrimus. Mat, pasak K. Obelevičiaus, tikrosios arbatos (juodoji ir žalioji) yra gaminamos iš arbatmedžio lapų, tačiau yra daug žolelių antpilų ir įvairių vaisių, iš kurių gaminamus gėrimus mes taip pat vadiname arbatomis. Jis pabrėžė, kad turėtume naudoti tik tuos augalus, daržoves ir vaisius, kurie auga mūsų aplinkoje, nes juos geriausiai priima mūsų organizmas. J. Gurevičienė supažindino su Ajurvedoje aprašytais šešiais skoniais (saldžiu, rūgščiu, sūriu, karčiu, aštriu ir aitriu), priminė, ką reikėtų žinoti apie svarbiausius mineralus – kalcį, kalį, magnį ir jų įtaką mūsų organizmui.

Šventės metu vyko arbatos, kurias iš mūsų krašto žolelių paruošė žolininkės Liuda Liaudanskienė, Ramutė Vinikienė, Elena Kudirkienė, Eglė Kančienė, Rasa Gailiuvienė, Liuda Statkevičienė, Teresė Račiūnienė ir Irutė Kriauzienė, degustavimas. Griškabūdžio kultūros centro dailės studijos vadovė Rimutė Amonienė pakvietė į piešimo edukaciją, kurios metu spalvos buvo išgaunamos iš įvairių žolelių.

Griškabūdžio kultūros centro direktoriaus teigimu, šį projektą planuojama pratęsti ir kitais metais, galbūt dar labiau praplečiant jo kultūrines veiklas romansų koncertais, kino po atviru dangumi vakarais ar organizuoti kažką panašaus į gerai žinomą Kulautuvoje vykstantį festivalį „Akacijų alėja“. Tačiau šioms veikloms organizuoti kol kas organizatoriai neturi reikalingos technikos.

„Norisi, kad čia vyktų tokie renginiai, kurie savo unikalumu pritrauktų čia suvažiuoti žmones, skleistų apie Jablonskynę žinią ne tik rajone, bet ir po visą Lietuvą“, – kalbėjo projekto vadovas.

Projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Šakių rajono savivaldybė, žmogiškaisiais ištekliais prisidėjo Griškabūdžio kultūros centro darbuotojai ir folkloro ansamblio „Nova“, vadovaujamo N. Černevičienės, atlikėjai.