Spalio 28 d. Šakių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos salėje vyko Agnės Gustės, šiuo metu gyvenančios Airijoje, knygos „Autizmas: 365 kitokios dienos“ pristatymas. Šis renginys – tai žinutė visuomenei, kad vaikų, kurie turi autizmo spektro sutrikimą, daugėja, o specialistai – psichologai, logopedai ir specialieji pedagogai – nėra pasiruošę jų ugdyti.

Knygos autorė pasidalijo įžvalgomis, praktiniais patarimais apie autizmą ir darbą su vaikais tiek namuose, tiek ugdymo įstaigose. Gausiam būriui mokytojų, darželių auklėtojų, psichologų, logopedų ir kitų specialistų ji papasakojo auklėjimo ir kasdienių problemų pavyzdžius, pabrėždama, kad Vakarų Europoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Australijoje apie autizmą yra žinoma daugiau nei Lietuvoje, kur šiandien tai yra taip pat labai aktuali tema. Tėvai, auginantys vaikus su „nematomais“ specialiaisiais poreikiais, dažnai jaučiasi izoliuoti, teisiami ir suirzę tol, kol suranda pagalbą ar sutinka kitus tėvus, einančius tuo pačiu keliu. Tad dalijimasis patirtimi labai svarbus.

A. Gustė knygoje aprašė savo ir dar aštuonių mamų, auginančių berniukus, turinčius autizmo spektro sindromą, istorijas bei keturių įvairių sričių specialisčių – mokytojos, ergoterapeutės, logopedės ir psichologės, kiekvieną dieną Airijoje dirbančių su tokiais vaikais, patirtis. Ji tikisi, kad ši informacija bus įdomi ir naudinga mūsų šalies specialistams ir leis kitomis akimis pažvelgti į vaikus, jų tėvus ir visą situaciją. Visi aprašyti atvejai yra skirtingi, nes kiekvienas vaikas yra kitoks.

„Tinkama linkme ugdant autistišką vaiką, specialistų ir tėvų dėka galima vaiką pakreipti į gerąją pusę“, – pasakojo knygos autorė, filmuotoje medžiagoje parodydama, kaip neatpažįstamai jos vaikas pasikeitė per ketverius metus: gali dalyvauto sporto šventėje, išmoko pamojuoti, parodyti judesiu „taip“ ir „ne“, valytis dantukus ir net pasiųsti oro bučinį.

Tai tik įrodo, kad kuo anksčiau su tokiais vaikais bus pradėta dirbti, tuo greičiau pasimatys rezultatai. Savo knygoje A. Gustė tėvams pakartoja iš psichiatro išgirstus žodžius: „Tai ne liga – jis toks gimė. Vaistais jo neišgydysi. Geriausi vaistai yra didžiulė meilė. Kai tik galit, veskitės jį visur kartu, mokykite, leiskite pažinti pasaulį... Tik stebėdamas kitus jis išmoks bendravimo su žmonėmis. Šie vaikai mokosi kopijuodami, tad kaipgi kitaip vaikas išmoks bendrauti, jeigu bus uždarytas namuose. Didžiulė tėvų kantrybė ir specialistų pagalba daro stebuklus, tad linkiu jums nenuleisti rankų.“

Pasak autistišką vaiką auginančios mamos, prieš ketverius metus susirasti informacijos apie autizmą lietuvių kalba buvo didžiulis iššūkis. Ji įvardijo bruožus, iš kurių galima atpažinti vaikus, turinčius autizmo spektro sindromą: neatsakinėja į klausimus, o juos pakartoja, kaip ir kitus išgirstus žodžius ar frazes, tarytum jos būtų užstrigusios jo galvoje, nesupranta žmonių emocijų, todėl iš šono gali atrodyti nemandagus, vengia akių kontakto, nesupranta visuotinai priimtinų elgesio taisyklių, stereotipiškai kartoja keistus judesius. Visgi patarė, atpažinus vieną ar kitą bruožą, neskubėti daryti išvadų, bet ir neignoruoti, geriau kreiptis į specialistus.

A. Gustės teigimu, sužinojus medikų diagnozę, reikėtų nenuleisti rankų, o išbandyti viską. Pavyzdžiui, autistiškiems vaikams labai tinka delfinų, arklių ar šunų terapijos, nes liesdami gyvūną jie nusiramina, susikoncentruoja. Ji pasakojo, kad labai svarbus aplinkinių požiūris į vaikus, turinčius autizmo spektro sindromą. Airijoje nė vienoje įstaigoje nėra tuščios sienos, ant kurios nekabėtų stendai su informacija apie autizmą tiek suaugusiems, tiek ir vaikams. Todėl žmonės visai kitaip reaguoja į autistiškus vaikus. Beje, lektorės manymu, tai vienas iš pigiausių būdų, kaip būtų galima apšviesti ir Lietuvos visuomenę. Ji parodė, kaip vaikams skirtame plakate paprastai ir aiškiai, jų suprantama kalba pristatomi bendraamžiai, kurie yra šiek tiek kitokie, negu jie.

Pasak A. Gustės, Airijoje specialistai labai moka elgtis su autistiškais vaikais ir mokyklose labai didelis dėmesys skiriamas vaikų integracijai, kai jie iš autistiškų klasių perkeliami į bendro lavinimo klases. Iš pradžių lanko tik keletą bendrų pamokų, o kai būna pasirengę, perkeliami mokytis kartu su visais.

Lietuva šia linkme žengia dar tik pirmuosius žingsnius. Pasak MB „Lavina LT“ įkūrėjos logopedės Dianos Jazukevičienės, specialistai dirbti su šiais vaikais bus dar tik ruošiami, o dirbti reikia jau šiandien, todėl ieško informacijos, kurią tik galima gauti.