Knygnešystės tradicijų išsaugojimu suinteresuota iniciatyvinė grupė sunerimusi dėl Sudargo kapinėse esančios knygnešio Martyno Sederevičiaus kapavietės. Jie įsitikinę, kad dėl paminklą stelbiančių krūmų svyra pats paminklas, esą nelabai tinkama ir ant kapavietės užpilta skaldelė, o už tvoros esantys konteineriai ne tik skleidžia kvapą, gadina vaizdą, bet ir susidaro įspūdis, kad konteinerius tarsi laimina ant knygnešio paminklo esanti Kristaus statula.

Į redakciją užsukęs ir paminklo nuotraukas pristatęs sudargietis Juozas Vytas Tamušauskas sako, kad paminklas svyra, tai esą matyti ir jo darytose nuotraukose. Be to, jis nepasivargino paminklą išmatuoti bei padarė brėžinį, kuriame taip pat fiksuojamas pasvirimas.

„Jei toks svoris pasineša į šoną, jis ir eis į šoną. Ateity, ko gero, reiks atitiesinti, nes eis kreivyn ir kreivyn“, – mano sudargietis, atmesdamas bet kokius argumentus, kad paminklas 1932 m. buvo kreivai pastatytas.

Tiesa, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Inga Navlickienė, atsakinga už paveldosaugą, su tuo nesutinka.

„Jų nuomone, prie paminklo augantys visžaliai augalai stelbia paminklą, bet tikrai ne. Yra ir 2005m. darytos fotografijos ir pasvirimo kampas tas pats“, – sako specialistė.

Tiesa, paminklo šonuose augantys krūmai artimiausiu metu bus išpjauti, galbūt net iki Vėlinių, nes sutinkama, kad jie galbūt ir paseno... Tačiau apskritai kreipimąsi, kurio pagrindinė rengėja yra vilnietė dailininkė, knygelės apie M. Sederevičių autoriaus Juozo Matijošaičio dukterėčia Birutė Matijošaitytė, I. Navlickienė vadina ne kreipimusi, o reikalavimais. Specialistė informuoja, kad besikreipiantys norėtų, jog būtų pakeista ir skalda, nes ji esą nedera prie paminklo.

„Skaldelės nekeisime, nes ji yra, kokia yra, ji nėra blogos būklės, o jei kas gali paremti šį projektą, svarstysim“, – aiškina I. Navlickienė, jau parengusi besikreipusiems atsakymą ir nurodžiusi tokius pačius argumentus, kaip ir mums.

Tiesa, knygnešystės tradicijų išsaugojimu suinteresuotiems asmenims užkliuvo ir už tvoros esantys konteineriai (M. Sederevičiaus kapas prie pat tvoros), tad jie norėtų, kad jie būtų perkelti į kitą vietą.

„Kai atėjau fotografuoti paminklo, vėjas buvo iš tos pusės, tai ir smarvė sklinda. Juk ekskursijos važiuoja, koks vaizdas? Be to, taip atrodo, kad Kristus laimintų tas šiukšliadėžes. Manau, M. Sederevičius pasirinko būti palaidotas krašte, o ne vidury kapinių, kad būtų atsisukęs į Lietuvą, bet atsisukęs į šiukšliadėžes“, – mintimis dalijosi J. V. Tamušauskas, pridūręs, kad jau geriau smarvė tegul sklinda kokių kitų kapų link, tik ne į M. Sederevičiaus kapo pusę.

Šiuos argumentus išklausiusi Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė kelia retorinį klausimą – negi smarvė sklinda nuo žaliųjų atliekų? Tačiau J. V. Tamušauskas įsitikinęs, kad į šiuos konteinerius žmonės meta ne tik žaliąsias atliekas ir ne tik iš kapinių.

„Konteineriai suderinti ir stovės, kur stovi“, – sako I. Navlickienė, pabrėžusi, kad kitos vietos jiems nėra.

Tiesa, priduria: jei iniciatyvinė grupė turi laiko, galimybių ir teisinių žinių bei galėtų suderinti ir pasiūlyti alternatyvą konteinerių perkėlimui, savivaldybė lauktų.

„Sudargo seniūnija tvarko, prižiūri, mes esame patenkinti, o žmonės atvykę iš šalies gali pasakyti tik tai, kas blogai. O gal pažiūrėkime, kas gerai? Turistai tikrai laukiami, gali važiuoti, lankyti, kad ir dabar“, – ragina pašnekovė.

Būtent tam, kad lengviau būtų galima rasti žymių žmonių palaidojimo vietas, Sudarge artimiausiu metu planuojama įrengti informacinę lentą su nuorodomis. Ateityje, anot I. Navlickienės, tokios lentos turėtų atsirasti ir kitose kapinėse, tačiau procesas užtrunka, be to, ir kainuoja.