Šeštadienį Vilniuje prasidėjo tradicinis, jau devynioliktasis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) dviračių žygis „Suk į dešinę“, kurio dalyviai neaplenkė ir Šakių rajono. Iš viso ketinę numinti apie 600 kilometrų, mūsų krašte jie svečiavosi antradienį ir trečiadienį.

Į Šakių rajoną atmynė 11 dviratininkų, nors žygio pradžioje jų buvo ir daugiau, tad vienas iš žygio sumanytojų, politikas Andrius Kubilius juokavo, kad dabar likęs ištvermingiausių branduolys (buvę metų, kad žygyje dalyvaudavo ir 80 dviračių entuziastų). Būta metų, kad neapsiribota tik savo šalimi, o minta per įvairias Ukrainos dalis, Lenkiją, Baltarusiją.

Šiais metais Vilniuje startavę žygio dalyviai pasinešė Varėnos link, vėliau važiavo pro Birštoną, Kauną, Zapyškyje persikėlė į Kulautuvą, iš Vilkijos pasiekė Pavilkijį, iš kurio mynė Plokščių link ir pasiekė Gelgaudiškį.

„Neblogų kalnelių čia turit“, – vos nulipę nuo dviračių Gelgaudiškyje įspūdžiais dalijosi dviratininkai, tarp kurių ne tik A. Kubilius, bet ir buvęs Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas, kiti bendražygiai. Beje, Šakių rajonas jų maršrute ne pirmą kartą, tačiau keliautojai tikino, kad čia išties gražu.

Gelgaudiškyje, vedami Gelgaudiškio kultūros centro direktorės Dianos Šležienės ir klausydami jos pasakojimo apie dvarą, jį apžiūrėjo, pailsėjo, o nakvynei mynė ir apsistojo Pervazninkuose, „Suvalkiečio sodyboje“. Vakare išbandė degustaciją Kidulių vyninėje, o kitą dieną aplankė Sudargo piliakalnius ir patraukė į kitą pusę Nemuno – Jurbarko link. Kelionės tikslą žygio dalyviai turėtų pasiekti šį savaitgalį pajūryje.

„Pradžioje, kai atmindavome į miestelį, būtinai būdavo susitikimas su visuomene, daug bendraudavom su bendruomene, o dabar liko labiau sau, pažintinis“, – pasakojo A. Kubilius, ant marškinėlių rodydamas užrašą su politine potekste „Suk į dešinę“, kuris nesikeitė nuo pat žygių pradžios.

Tad ir teiraujuosi, o kaip sekasi Europos Parlamente, kaip vertina mūsų šalies politinėje arenoje vykstantį gyvenimą. Politikas pripažįsta, kad pirmieji metai Briuselyje prabėgo labai greitai, pirmiausiai reikėjo perprasti, kaip kas veikia.

„Manau, visai neblogai mums pavyko įsijungti į darbą“, – mano A. Kubilius, atviravęs, kad darbas ten kur kas intensyvesnis nei Lietuvoje, veiklos per akis.

„Jeigu nori nedirbt, tai gali nedirbt ir niekas nepastebės, bet jei nori, tikrai yra ką veikti“, – teigė politikas, darbą Europos Parlamente įvardijęs kaip prasmingą.

„Galim ne tik Europos politiką atnešti ir įgyvendinti, bet ir galim ją formuoti ir pasiekti tokių dalykų, ko net nelabai tikėjomės“, – sakė A. Kubilius, vardijęs, kad jam tenka dirbti su Rytų partneryste, tekusi ir Rusijos tema, be to, darbas vyksta ne tik pačiame parlamente, bet tenka bendrauti su Ukraina, Gruzija, aistros verda ir dėl Baltarusijos.

Žinoma, politiko žvilgsnis nenukrypsta ir nuo Lietuvos, kurios laukia svarbūs rinkimai. Savo atstovaujamai partijai jis prognozuoja gana neblogus rezultatus, klausimas, sako jis, kaip pavyks sulipdyti koalicijas. Kalbėdamas apie didžiulį ES ruošiamą paramos paketą, visgi pripažįsta, kad „ši valdžia labai lengvabūdiškai elgiasi su pinigais ir tame daug rizikos“, A. Kubilius įsitikinęs, jog skiriamus pinigus reikėtų panaudoti kuo efektyviau.