Per 21-erius metus ūgtelėjo ne tik ąžuolai, bet ir festivalis

bardai bicnamyje
Penktadienį kaimo turizmo sodyboje „Bičnamis“ vėl gausiai rinkosi lyrinės muzikos gerbėjai. Čia 21-ąjį kartą gražiausias eiles, dainas ir muziką dovanojo bardai-gitaristai. D. Pavalkio nuotr.

Rita PLAUŠINAITYTĖ-ŠERKŠNIENĖ

Šiltas vasaros vakaras, ąžuolų paunksmė, puiki nuotaika, skambios gitarų melodijos ir eilės – visa tai jau 21-ąjį kartą buvo galima surasti Šakių priemiestyje, svetingoje kaimo turizmo sodyboje „Bičnamis“. Renginyje sklandanti aura nenusakoma – visi čia atvykstantys greitai atsikrato oficialumo ir tampa tarsi viena didele šeima – ne tik klausosi programos, bet ir bendrauja, gerai leidžia laiką.

Jaukią ir svetingą atmosferą savo sodyboje sukūrė festivalio sumanytojas, organizatorius, gitaristas, svetingas sodybos šeimininkas Arūnas Danielius. Pats šeimininkas priimdamas svečius nuoširdžiai pasidžiaugė, kad Šakiai yra žinomi ne tik dėl Sudargo piliakalnių, Gelgaudiškio ar Zyplių dvarų, bet garsūs ir seniausiai Lietuvoje organizuojamu bardų festivaliu. Anot A. Danieliaus, čia per visus tuos metus pasirodė apie 200 bardų-gitaristų, išleistos penkios kompaktinės plokštelės, o dainuojamosios poezijos istorijai liks 100 sukurtų dainų. Šeimininkas džiaugėsi ir tuo, kad prižiūrėti dvi sodybas ir tvarkyti visus organizacinius bei kitus formalumus padeda „Gyvenimo išlikimo partija“, kurioje trys nariai – gitaristo mama Birutė, žmona Daiva ir jis pats. Šeimininkas svečius buvo pasiruošęs priimti bet kokiu oru, nes neseniai sodyboje įrengta stiklinė terasa, iš kurios galima mėgautis gamta ir lyjant.

Gausiai susirinkusius svečius pasveikino ir aštuntą dešimtį perkopusi A. Danieliaus mama Birutė, kuri ne tik klausėsi gražių melodijų, bet sakė, jog jai smagu būti su visais kartu, o labiausiai džiugina širdį tai, kad žmonės visada čia gausiai susirenka. Šia gražia proga šeimininką ir susirinkusius pasveikino vicemeras Darius Jakavičius, kuris palinkėjo A. Danieliui, kad į sodybą taip pasibūti žmonės susirinktų ne kartą į metus, o kas mėnesį, kas būtų ir visai nebloga verslo idėja.

Anot renginio vedėjos Rimos Rauktienės, svetingoje „Bičnamio“ sodyboje per 21-erius metus gerokai ūgtelėjo ne tik devyni ąžuolai, kurių pavėsyje susiburiama kasmet, bet ir pats  tradicija tapęs festivalis. Klausimas, ar ąžuolai prisidėjo prie gražia tradicija tapusios iniciatyvos auginimo, ar tie, kas čia renkasi, savo jausmais, dainomis, savo žodžiais, melodijomis ir bendrystės jausmu ąžuolams sukuria gerą aurą ir šie stiebiasi vis aukštyn ir aukštyn.

 Lyriškos dainos ir eilės apie jausmus, gyvenimo prasmę ir laikinumą šįkart, kaip ir visada, tikrai surado kelią į klausytojų širdis, o jas dovanojo jau žinomi, ne pirmą kartą užsukantys atlikėjai: Valdemaras Mikuckis, Vaidas Mineikis, Saulius Lapėnas, Valentinas Arūna, kraštietis Valdas Pališkis, Rytas Germanavičius, Darius Leveckis, Andrejus Ozerenskis ir keturi Jurbarko bardų klubo nariai. Tarp senbuvių puikiai jautėsi ir vienintelė festivalio naujokė Aldona Stankutė.

Šventėje netrūko ir simbolinių dovanų, padėkojimų atlikėjams už tai, kad atvykstama į Šakius ir už gražias melodijas, už pagalbą sodybos šeimininkui organizuojant šventę. Festivalio svečius ir dalyvius stebino R. Rauktienės išmonė ir staigmenos – sutemus 21 vyras (nes 21-asis festivalis) buvo paprašyti užsidėti šiaudines skrybėles ir pagroti pripučiamomis  gitaromis, o svečiai vaišinosi jos dovanotu UAB „Gulbelė“ kepyklėlės iškeptu gitaros formos pyragu.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar dabartinė socialinė politika skatina žmones dirbti?

klausimelis 06 02Česlovas iš Gelgaudiškio:

Gal viskas čia gerai. Blogai tikrai nėra. Ar žmogus renkasi darbą, ar socialinę pašalpą, priklauso nuo jo paties požiūrio į viską. Nemanau, kad pašalpų mažinimas paskatintų žmones labiau rinktis darbą. Čia kai kurių žmonių jau toks gyvenimo būdas. Taip žmonės yra pripratę. Mano aplinkoje nėra gyvenančių iš pašalpų. Aš pats dirbu. Dirbu nuo vaikystės. Apie jokias pašalpas negalvoju.

klausimelis 06 02 2

Einaras iš Gelgaudiškio:

Nemanau, kad nenoras dirbti susijęs su pašalpomis. Neįsivaizduoju, kaip iš pašalpos iš viso galima išgyventi. Pašalpa nedidelė, vos ant maisto užtenka. Jas didinti reikėtų. Kaip užnorinti žmogų dirbt? Čia jau nuo žmogaus požiūrio, iniciatyvos priklauso. Pažįstu tokių nemotyvuotų žmonių. Jei žmogus pabando dirbti, nepasiseka, tuomet rankas nuleidžia. Užsisėdėjusiems, nesugebantiems bendrame kolektyve dirbti, bendrauti, ypač sunku rasti darbą. O ir atlyginimai rajone yra maži. 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3