Jau aštuonioliktus metus Zanavykų muziejuje šurmuliuoja tradicinė edukacinė šventė „Su savo duona visur rasi suolą“. Ilgametė tradicija sukvietė būrin duonutę valgančius, kepančius, apie duonutę rašančius ir pasakojančius.

 

Šventė prasidėjo Sintautų kultūros centro folkloro ansamblio „Santaka“ dainomis apdainuotu rugiapjūtės vainiko parnešimu iš laukų. Po to vyrai spragilais nukūlė šios vasaros derliaus pėdus. Kad duonelė būtų be ašakų, nukultus javus subėrė į arpą. Daugeliui šventės dalyvių šitas grūdų valymo įrenginys buvo nematytas arba jau pamirštas, todėl jie smalsiai patys ėmėsi arpuoti. Vėliau vaikai patys sijojo miltus, grūdo grucę piestoje, dirbo kitus darbus.

Šventės viešnia, etnologė Gražina Kadžytė pasidžiaugė jaunosios atlikėjos iš Marijampolės kultūros centro vaikų ir jaunimo folkloro ansamblio „Žolynukai“ Ievos Charžauskaitės atlikta daina.

„Jūs ką tik girdėjote XIX a. Sūduvos-Suvalkijos krašto jauseną. Daktarės, muzikologės Austėja Nakienė ir Rūta Žarskienė leidinyje „Suvalkijos dainos ir muzika“ rašo, kad XX a. suvalkiečiai pereidami į dvibalsumą prarado tokius gražius išvingiavimus, perėjimą, atsikvėpimus. Bet prigimtis atsiliepia, tiesiog šita mergaitė, pasiklausydama, kaip vyresnieji dainuoja, sukūrė savo variantą, išdainavo, kaip jinai tą dainą jaučia. Tai stebuklingas dalykas, ačiū, Ieva“, – kalbėjo G. Kadžytė.

Kol ant laužo virė restorano „Kuchmistrai“ duonzupė, šventės dalyvius liaudiškų žaidimų pamokė Plokščių daugiafunkcio centro folkloro ansamblis „Vaiguva“, apie tradicinės duonos kepimą pasakojo „Gulbėlės kepyklėlės“ atstovė Rima Rauktienė.

„Juk Duonos šventę mes švenčiame kiekvieną dieną: dedame duoną ant stalo, ją valgome kiekvieną dieną. O mūsų šventa duona buvo visais laikais sunkiai auginama, sunkiai grūdas apdirbamas, sunkiai kepama, sunkiai dalinama, kai jos trūkdavo. Tada buvo ne šventė, tada buvo bėda. Šiandien galime šventę švęsti, nes savo duonos turime kiekvieną dieną, ir sočiai“, – kalbėjo R. Rauktienė.

„Draugo“ inf.