Kraštietis Zigmantas Baranauskas – aktorius, teatralas, renginių vedėjas, organizatorius ir tiesiog linksmas žmogus, kurio didelę gyvenimo dalį užima improvizacija. Jis, kaip pats sako, niekada neieško žodžio kišenėje ir tai laiko didžiausiu savo privalumu. Šiuo metu Marijampolėje su šeima gyvenantis Zigmantas teigia, kad pasirinko teatrą todėl, kad jį įsimylėjo būdamas devintoje klasėje, kai pradėjo lankyti Vilijos Meškaitienės „Varpo“ teatro studiją. Nors prieš tai svarstė būti menininku, tačiau teatras viską apvertė aukštyn kojomis.

Klaipėdos universitete aktorinės meistrystės išsilavinimą įgijęs 31-erių vaikinas sako, kad didžiąją dalį savo laiko leisdavo Vilniuje, o pramogų pasaulio duris pravėrė tik baigęs studijas universitete. Patekti į šį pasaulį, kaip ir bet kur kitur, nėra lengva.
„Niekas į pramogų pasaulį neįsileidžia ir išskėstomis rankomis nelaukia. Tokių vyrukų iš kaimo kaip aš ten yra tūkstančiai. Eini ir visur lendi. Tavęs niekas neieško ir niekas niekur nepakvies“, – sako jis.

Z. Baranauskas šiuo metu su šeima yra įsikūręs Marijampolėje, kur dirba Marijampolės kultūros centro renginių organizatoriumi. Persikelti į Marijampolę nusprendė bėgdamas nuo didelio miesto šurmulio, o Suvalkijos sostinė atitiko jo keltus paieškos kriterijus.

„Gyvename čia jau metus. Į Marijampolę norėjosi pabėgti nuo didelio miesto šurmulio, kai atsirado mažas vaikas, norėjosi ramybės. Atvažiavome į visiškai naują miestą. Į Šakius negrįžau, nes per mažas miestas – rinkausi, kad miestas būtų didelis, ir tuo pačiu mažas“, – aiškina pašnekovas.

Gruodžio pradžioje Z. Baranausko idėja žaibišku greičiu išpopuliarėjo viešojoje erdvėje. Jis sugalvojo, kaip saugiai ir kartu efektyviai įžiebti miesto eglutę, todėl nusprendė persirengti mėgstamu personažu – Grinču: „Marijampolėje svarbiausia buvo idėja, kaip saugiai įžiebti eglutę, kad žmonės nesibūriuotų, o personažo idėja atsirado vėliau. Viskas įvyko labai greitai – per dieną.“


Iš Šakių kilęs ir dabar Marijampolėje įsikūręs Zigmantas Baranauskas mano, jog mokėjimas kalbėti ir žodžio neieškojimas kišenėje – vienas didžiausių jo privalumų. Asmeninio archyvo  nuotr.

Vaizdo filmukas apie tai, kaip Grinčas „vogė“ Kalėdas Marijampolėje, sulaukė didelio susidomėjimo internete – jį peržiūrėjo tūkstančiai žmonių.

Tiesa, šia sėkminga veikla Marijampolėje kino ir teatro aktorius neapsiriboja ir vykdo ugdomąją veiklą spalio mėnesį kultūros centre atidarytoje studijoje, čia rengiami užsiėmimai vaikų ir jaunimo grupei nuo 12 iki 17 metų amžiaus. Šiuo metu grupėje yra 20 dalyvių.

„Noriu išugdyti Marijampolėje naują aktorių kartą, – teigia Z. Baranauskas ir  pabrėžia, kad teatro scena – ne kiekvienam: – Sakiau ir sakysiu, kad teatras yra ne visiems. Čia reikia būti maksimalistu ir šimtu procentų panerti į tai, negalima abejoti. Turi būti pasiryžęs aukoti visą savo gyvenimą dėl teatro scenos.“

Pašnekovas sako, kad svarbiausias vaidmuo dar nesuvaidintas ir norėtų save išbandyti ne tik epizodiniuose vaidmenyse, kaip anksčiau, bet ir pirmo plano vaidmenyje, o labiausiai jį domintų istoriniai filmai. Jis pats sako, kad nieko prieš save išbandyti ir režisūros srityje: „Žadu sukurti ne vieną trumpametražį filmuką ir pasodinti save į režisieriaus kėdę.“

Zigmantas sako, kad jo širdis priklauso teatrui, tačiau renginių vedimas taip pat yra jo stiprioji pusė: „Mieliausias širdžiai yra teatras, kada eini į sceną gyvai susitikti su žiūrovu. Įdomu ir tai, kas vyksta televizijoje, patys užkulisiai, o renginių vedimas yra ta vieta, kurioje aš nardau kaip žuvis vandenyje. Jo nuomone, tam, kad mokėtum kalbėti, reikia daug skaityti.


„X faktorius“ – vienas paskutinių televizijos projektų, kur nuotaikingus ir šmaikščius pasirodymus žiūrovams dovanojo Zigmantas Baranauskas (centre) kartu su grupe „Twosome“ . Jiems projekte pavyko užimti ketvirtą vietą. Asmeninio archyvo  nuotr.

„Vienintelis dalykas, ką aš geriausiai moku – tai kalbėti, valgau iš to, kad sugebu gerai kalbėti, mano kalbos aparatas yra labai geras. Taip yra todėl, kad vaikystėje, jaunystėje ir vyresniame amžiuje skaičiau daug knygų. Visiems siūlau tą Z. Baranauskas.

Jis pasakoja, kad į pasaulį vis dar žvelgia vaikiškomis akimis: „Aš greičiausiai visą gyvenimą širdyje ir liksiu vaikas. Aš neužaugau, neužaugsiu, stengiuosi neužaugti. Pats turiu dvejų metų dukrą, ji man leidžia būti vaiku. Aktoriai visada sako, kad sunkiausia yra vaidinti vaikams, nes vaiką apgauti yra sudėtinga. Tu turi visiškai tikėti tuo, ką darai, ir būti šimtu procentų tikras ant teatro scenos, kad sužavėtum tas mažas, tikras ir tyras akis.“

Bijantiems lipti ant scenos ne kartą ant didžiųjų Lietuvos televizijos projektų scenos žengęs Z. Baranauskas pataria mažiau bijoti, bet sako, kad pritraukti žmonių dėmesį nėra lengva užduotis.

„Reikia daryti, bandyti, nebijoti suklysti ir atrodyti juokingu arba kvailu. Dabar visi Lietuvoje yra aktoriai, influenceriai – populiaresnės profesijos nėra. Gauti žmonių dėmesį nėra lengva. Internetinė erdvė – ne pinigų kasykla, iš to valgyti duoną gali vienetai“, – sako pašnekovas.

Rimantas Puidokas