Mintis sudėta į tris eilutes

mockeliuniene knyga
Nedideliu 100 egzempliorių tiražu išleistą savo knygą „Sakotakių šviesa“ autorė dovanoja draugams ir bičiuliams. Asmeninio archyvo nuotr.


Lina POŠKEVIČIŪTĖ

Naudžių kaime (Šakių sen.) gyvenanti Rita Mockeliūnienė žinoma ne tik kaip įstabių rankdarbių kūrėja, fotografė, literatė bet ir kaip viena iš nedaugelio Lietuvoje japonišku haiku stiliumi rašančių poečių. Neseniai pasirodė ir savito poezijos stiliaus R. Mockeliūnienės knyga „Sakotakių šviesa“, iliustruota pačios autorės subtiliais tapybos darbais.

Haiku – tradicinis japonų lyrikos žanras, poetinė miniatiūra, žinoma jau XIV a. Teiraujamės autorės, kuo ypatingas šis žanras. Pasak R. Mockeliūnienės, haiku pasižymi griežta forma, tiksliu skiemenų skaičiumi: 17-os skiemenų eilėraštis užrašomas į tris eilutes, kuriose skiemenų išdėstymas yra 5 –7 –5. Tai klasikinis haiku.

R. Mockeliūnienė pasakojo, kad pirmąjį haiku parašė apie 2005 metus, nors ir anksčiau žinojo apie šį žanrą, skaitė lietuviškų šio žanro tekstų.

„Rašant haiku mintis yra labai koncentruota. Labai išjausta. Tai tokia pojūčio, emocijos poezija. Eini, pamatei ką nors ir kokia emocija tave pagavo tą akimirką, tą ir turi sudėti į tas tris eilutes“, – pasakoja R. Mockeliūnienė.

Pasak jos, haiku žanras orientuotas į metų laikus. Mažesnėje skiemenų dalyje būtina išsakyti žodžio junginį, duodantį suprasti skaitytojui, kokiu metų laiku vyksta veiksmas. R. Mockeliūnienė rašo:

mažytės glėby
pienių žiedų vainikas
Motinos diena

Knygos autorė trieilius sudėliojo į keturis skyrius, štai vieną tokį, kuriame vasariški trieiliai, pavadino „Aukso plunksnom rašytuos laiškuos“.

Autorė dar priduria, kad haiku turi sietis su gamta. Teiraujamės, kaip jai pavyksta mintis sudėlioti į tris eilutes. Poetė pasakoja, kad matomą vaizdą, mintį geriausia tuoj pat užsirašyti, jos žodžiais, „dažnai pačias gražiausias mintis tiesiog praganai“.

„Netgi važiuojant automobiliu, jei kokia mintis šovė į galvą, stabteliu. Aš visuomet turiu, kuo ir į ką rašyti, miegamajame prie lovos stalčiuje guli užrašų knygutė, kiekvienas kambarys turi po sąsiuvinį“, – juokiasi pašnekovė.

Ji prisiminė, kad pirmuosius trieilius spausdino dviejuose fotografijų albumuose – „Vakarą samaninį perbridus“ ir „Raižiniuos mamos delnų“.

Įdomu, kiek laiko truko knygos „Sakotakių šviesa“ sudarymas. R. Mockeliūnienė atvirauja, kad turėjo seną svajonę išleisti trieilių knygelę, tačiau nesitikėjo tai padaryti taip greit, bet, gavusi pasiūlymą iš „Ridsales“ kūrybinės spaustuvės, jiems nusiuntė medžiagą.

R. Mockeliūnienė atskleidžia, kad žodis sakotakis (spygliuočių medienos ar žievės takas, kanalėlis, kuriuo teka sakai – red. past.) jai ne tik mielas žodis, įterptas į vieną jos haiku, šviesa – tai tikėjimo, vilties ir meilės kertinis akmuo.

Knygą „Sakotakių šviesa“ 100 egz. tiražu išleido ir spausdino „Ridsales“ kūrybinė spaustuvė. 150 puslapių knygoje – per 300 japoniškų trieilių – haiku. Tiražas nedidelis, tad knygas baigia išdalinti. Knyga iliustruota pačios autorės tapybos darbais.
Teiraujamės – ko ateityje laukti jos skaitytojams?

„Svajonės mėgsta tyliai gyventi, o konkrečių svajonių ne tiek daug ir turiu…“ – pokalbį baigia R. Mockeliūnienė, dėkodama vyrui Beniui bei namiškiams, kurie geriausiai ją pažįsta ir padeda jos svajonėms pildytis.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar dabartinė socialinė politika skatina žmones dirbti?

klausimelis 06 02Česlovas iš Gelgaudiškio:

Gal viskas čia gerai. Blogai tikrai nėra. Ar žmogus renkasi darbą, ar socialinę pašalpą, priklauso nuo jo paties požiūrio į viską. Nemanau, kad pašalpų mažinimas paskatintų žmones labiau rinktis darbą. Čia kai kurių žmonių jau toks gyvenimo būdas. Taip žmonės yra pripratę. Mano aplinkoje nėra gyvenančių iš pašalpų. Aš pats dirbu. Dirbu nuo vaikystės. Apie jokias pašalpas negalvoju.

klausimelis 06 02 2

Einaras iš Gelgaudiškio:

Nemanau, kad nenoras dirbti susijęs su pašalpomis. Neįsivaizduoju, kaip iš pašalpos iš viso galima išgyventi. Pašalpa nedidelė, vos ant maisto užtenka. Jas didinti reikėtų. Kaip užnorinti žmogų dirbt? Čia jau nuo žmogaus požiūrio, iniciatyvos priklauso. Pažįstu tokių nemotyvuotų žmonių. Jei žmogus pabando dirbti, nepasiseka, tuomet rankas nuleidžia. Užsisėdėjusiems, nesugebantiems bendrame kolektyve dirbti, bendrauti, ypač sunku rasti darbą. O ir atlyginimai rajone yra maži. 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3