
Apie neeilines mūsų kraštui asmenybes, aviatorius, brolį ir seserį Joną ir Antaniną Liorentus, pranešimus skaitė Lietuvos aviacijos muziejaus muziejininkai Gytis Ramoška (kairėje) ir Lietuvos aviacijos istorijos tyrinėtojas Remigijus Jankauskas. D. Pavalkio nuotr.
Šakių rajono savivaldybė 2021 metus paskelbė pirmosios Lietuvoje moters lakūnės ir parašiutininkės Antaninos Liorentaitės ir lakūno pulkininko Jono Liorento metais. Praėjusį penktadienį Zanavykų muziejuje vyko renginys, skirtas šių dviejų aviatorių, brolio ir sesers, jubiliejiniams metams paminėti. Renginio metu apie šias neeilines mūsų kraštui asmenybes pranešimus skaitė Lietuvos aviacijos muziejaus darbuotojai.
Lietuvos aviacijos istorijos tyrinėtojas Remigijus Jankauskas pradėdamas pasakojimą pabrėžė, kad zanavykai gali didžiuotis, kad dalis žymių tarpukario aviatorių, kurių darbai garsino Lietuvą, kilę iš šio krašto.
„Liorentų šeimos šaknys tikriausiai dar siekia Napoleonmetį, ir pavardė kilusi iš kokio prancūzo, kuris pasiliko ir negrįžo į Prancūziją, bet įleido savo šaknis šiuose kraštuose, Liorentai nespecifinė lietuviška pavardė“, – svarstė R. Jankauskas.
Jis pasakojo, kad J. Liorentas, tik paskelbus mobilizaciją, vienas pirmųjų 1919 m. pradžioje užsirašė į Lietuvos kariuomenę, į savanorių gretas, pasižymėjo mūšiuose, užsitarnavo karininko laipsnį, o 1926 m. jam buvo pasiūlyta mokytis aviacijos ir tapti lakūnu. Po metų, liepos mėnesį, J. Liorentas jau skraido savarankiškai, o 1934 m. lietuvių lakūnai, tarp kurių ir J. Liorentas, ANBO lėktuvais atliko istorinį skrydį aplink Europą.
„Noriu akcentuoti: kada J. Liorentui buvo pavesta rūpintis bombonešių aviacija, suprato, kad Lietuvai reikia modernesnių lėktuvų, J. Liorentas įkalbėjo konstruktorių Antaną Gustaitį sukurti lietuvišką bombonešį ANBO –VIII“, – pasakojo svečias.
Sovietams okupavus Lietuvą, apie 1940 m., Lietuvos aviacija buvo praktiškai sunaikinta. J. Liorento šeimai pavyko išvengti tremties, tačiau jis atsidūrė su atsitraukiančiais Vokietijoje, o karo pabaigoje pasitraukė į Šveicariją ir tik 1954 m. persikėlė gyventi į JAV. Tiesa, jo šeima buvo išsklaidyta: žmona mirė per karą, sūnus Algirdas nušautas jam bandant pabėgti iš lagerio, liko tik dukra, su kuria susitiko jau Amerikoje.
Pasak muziejininko Gyčio Ramoškos, labai įdomi popietės tema – moteris aviacijoje. Anot jo, A. Liorentaitę meile dangui užkrėtė brolis.
„Aviatorius Viktoras Ašmenskas pasakojo, kad Antanina buvo vyriška, nesigėdijo vyriškos kompanijos, kartais net parūkydavo“, – pasakojo G. Ramoška.
Jis priminė, kad tarpukariu vykdavo ir buvo populiarios aviacijos šventės, vienoje jų 1936 m. savo pirmąjį tikrąjį šuolį atliko ir A. Liorentaitė.
Karo pabaigoje A. Liorentaitė pasitraukė į Vakarus, vėliau emigravo į Ameriką, pasak G. Ramoškos, gyvendama Čikagoje pas vieną milijardierių prižiūrėdavo šunis. Tačiau meilės aviacijai nepamiršo: bendravo su dar 1997 m. mokytojo Antano Unikausko suburtu jaunųjų sklandytojų būreliu. A. Liorentaitė davė sutikimą ir būrelio nariai pasivadino liorentukais.
2003 m. A. Liorentaitė Čikagoje mirė, jos urna buvo pargabenta į Lietuvą ir palaidota Žvirgždaičių kapinėse.
Popietės metu Vytauto Didžiojo karo muziejaus karybos istorijos skyriaus muziejininkas Benas Turskis pristatė stendinę parodą „Su ANBO aplink Europą“.
Paroda Zanavykų muziejuje bus eksponuojama iki gegužės 15 d. Popietės dalyviai galėjo aplankyti ir atnaujintą ekspoziciją, kurioje eksponuojami asmeniniai A. Liorentaitės daiktai, gauti iš Vinco Kudirkos muziejaus.
„Draugo“ inf.