Su Ilguvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčios klebonu Francu Kukliu kalbamės jo kunigavimo dvidešimtmečio ir bažnyčioje švenčiamų Šv. Izodoriaus atlaidų išvakarėse. Deja, šiandien bažnyčios bei šventoriuje stovinčios trijų aukštų varpinės būklė yra kritinė. Vilties teikia kovo pradžioje Kultūros ministro patvirtinta Nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos darbų (paveldotvarkos) finansavimo 2021–2023 metų programa ir skirtos lėšos, iš kurių bus pasirūpinta šiais medinės architektūros objektais.

Ilguvos parapija ir bažnyčia įsikūrę ant vaizdingo kairiojo Nemuno šlaito, 5 km į vakarus nuo Kriūkų, Panemunių regioniniame parke.

Ankstyvą rytą pasitikęs jau trejus metus Ilguvos parapijoje tarnaujantis parapijos klebonas F. Kuklys pirmiausiai teiraujasi, kaip pavyko jį surasti, nes jokios nuorodos nėra, kad čia stovi daugiau nei prieš du šimtus metų pastatyta Ilguvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia ir varpinė, abu pastatai šiandien prašosi skubaus tvarkymo.

Bažnyčia liaudies architektūros formų, stačiakampio plano, su dviem šoniniais priestatais, apside ir trimis bokšteliais. Ko gero, čia laukia didelės apimties tvarkybos darbai: bažnyčia rąstinė, apkalta lentelėmis, viso fasado dažai jau beveik nusilupę, pro apkaltas lentas matosi jau gerokai aptrešę rąstai.

Kaip pasakojo klebonas, XVI–XVIII a. čia buvo Panykių dvaro valdos, o pirmoji bažnyčia čia buvo pastatyta 1765 m., ji 1813m. sudegė. Po metų ant tų pačių pamatų, kurie dabar baigia suirti, pastatyta dabartinė bažnyčia (fundavo Julijonas Grincevičius, dainininkės Beatričės Grincevičiūtės protėvis).

„Manau, jei pajudins tuos bažnyčios pamatus, gali visas pastatas subyrėti. Dalis pastato be jokio pamato“, – rodo klebonas į dienom yrančius bažnyčios pamatus.

Užėjus į šventovės vidų, klebonas atvirauja, kad jis yra tik Dievo tarnas, bažnyčios prižiūrėtojas, pastatai priklauso valstybei ir yra saugomi.

Deja, vaizdas bažnyčios viduje taip pat nedžiugina: medinėse sienose atsivėrę plyšiai, nes pastatas tiesiog smunka, dažai sluoksniais atsilupę. Nebelikę ir autentiškos bažnyčios interjero spalvos, prarasti puošybos elementai.

„Turiu kunigo Rusecko laidotuvių nuotrauką, darytą 1953 metais, kurioje matosi ant bažnyčios lubų freska“, – pasakoja klebonas pridurdamas, kad per visą bažnyčios gyvavimą ji buvo perdažyta devynis kartus.

Šventoriuje stovi trijų aukštų varpinė, kurios būklė bent jau iš išorės panaši kaip ir pačios bažnyčios, apšerpėjusi bei aptrūnijusi, pastatyta be pamato. Kaip tvirtina klebonas, pastatai – Kultūros paveldo objektas, todėl jis negali bažnytėlės net minimaliai paremontuoti.

Greta bažnyčios rymo kryžius su Nukryžiuotojo skulptūra, taip pat apšiuręs, elektros stulpu sutvirtintas, nes iškilo grėsmė, kad gali visai nugriūti.

„Manau, jeigu kryžių pastato, jį reikia ir restauruoti. Juokiasi užsukę užsieniečiai, pamatę kryžių: Dievulio ranka išplėšta, Nukryžiuotojo galva sutvirtinta skarda, krūtinė perkalta metaliniu virbu. Kas juo turi rūpintis? Mes!.. Deja, parapijiečius galiu ant pirštų skaičiuoti. Ar kunigas vienas gali ką padaryti?“ – svarsto klebonas.

Pasak dvasininko, dar yra išlikusi špitolė bei klebonija. Kun. F. Kuklys pasakoja, kad pokaryje klebonijoje prieglobstį rado vyskupas Vincentas Borisevičius.

Į bažnyčią veda medžiais apsodintas keliukas, juo klebonas palydi iki Ilguvos dvaro, kuris šiandien, deja, stovi be jokios gyvasties. Ilguvos dvaro sodyba ir Ilguvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia sudaro statinių kompleksą.

„Esu dvare buvęs gal du kartus, girdėjau, kad dvarą kažkas nusipirko. Mes irgi esame bendruomenė, su mumis niekas dėl to nei susitiko, nei mus informavo“, – kalbėjo dvasininkas.

Parapijos klebonas neslėpė apmaudo sakydamas, kad koncertų organizatoriai užsideda tik pliusiuką savo veiklai, bet Dievo šventove pasirūpinti nenori. O žmonės pajamų mokesčio dalį dažniau skiria šunims ir jų prieglaudoms.

Per visą Ilguvos bažnyčios ir parapijos istoriją čia yra darbavęsi per 40 kunigų, dabartinis klebonas – jau 47-tas. Atėjęs tarnauti į Ilguvą, F. Kuklys pirmiausiai pasirūpino kapinėse palaidotų kunigų kapais ir kad bažnyčioje užgaustų senieji vargonai. Šypsosi pasakodamas, kad pastatė greta špitolės tualetą, dėl kurio sulaukė nemenkų priekaištų... Norėtų, kad Dvaro gatvėje, kur stovi bažnyčia bei varpinė, būtų įrengtas bent koks apšvietimas.

Kun. F. Kuklys gyveno Lietuvos pasienyje, tarnavo Baltarusijoje, vėliau Alytuje ir Pajevonyse. Gegužės 19 d. klebonas švęs dvidešimties metų tarnystės Dievui sukaktį, jis sako, kad čia, Ilguvoje, labai  gražu, tačiau pokalbį užbaigia nelinksmai.

„Iš širdies viską išsakiau todėl, kad man skaudu yra. Esu iš kito Lietuvos krašto atkeltas, negalvojau, kad teks vėl remontuotis. Verkt norisi, kad taip yra, – sako kunigas F. Kuklys ir priduria: – Geriau karti tiesa nei saldus melas.“

Kovo 1 d. kultūros ministras pasirašė Nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos darbų (paveldotvarkos) finansavimo 2021–2023 metų programą. Į šią programą įrašyta ir Ilguvos bažnyčia bei varpinė. Šių objektų taikomiesiems tyrimams, tvarkybos (remonto, restauravimo) darbų projekto parengimui 2021 m. skirta  67,92 tūkst. eurų iš valstybės biudžeto, 3 tūkst. skiria Ilguvos Šv. Kryžiaus Atradimo parapija.