Muziejuje – aviacijai skirta popietė

ramoska jankauskas
Apie neeilines mūsų kraštui asmenybes, aviatorius, brolį ir seserį Joną ir Antaniną Liorentus, pranešimus skaitė Lietuvos aviacijos muziejaus muziejininkai Gytis Ramoška (kairėje) ir Lietuvos aviacijos istorijos tyrinėtojas Remigijus Jankauskas. D. Pavalkio nuotr.


Šakių rajono savivaldybė 2021 metus paskelbė pirmosios Lietuvoje moters lakūnės ir parašiutininkės Antaninos Liorentaitės ir lakūno pulkininko Jono Liorento metais. Praėjusį penktadienį Zanavykų muziejuje vyko renginys, skirtas šių dviejų aviatorių, brolio ir sesers, jubiliejiniams metams paminėti. Renginio metu apie šias neeilines mūsų kraštui asmenybes pranešimus skaitė Lietuvos aviacijos muziejaus darbuotojai.
 
Lietuvos aviacijos istorijos tyrinėtojas Remigijus Jankauskas pradėdamas pasakojimą pabrėžė, kad zanavykai gali didžiuotis, kad dalis žymių tarpukario aviatorių, kurių darbai garsino Lietuvą, kilę iš šio krašto.

„Liorentų šeimos šaknys tikriausiai dar siekia Napoleonmetį, ir pavardė kilusi iš kokio prancūzo, kuris pasiliko ir negrįžo į Prancūziją, bet įleido savo šaknis šiuose kraštuose, Liorentai nespecifinė lietuviška pavardė“, – svarstė R. Jankauskas.

Jis pasakojo, kad J. Liorentas, tik paskelbus mobilizaciją, vienas pirmųjų 1919 m. pradžioje užsirašė į Lietuvos kariuomenę, į savanorių gretas, pasižymėjo mūšiuose, užsitarnavo karininko laipsnį, o 1926 m. jam buvo pasiūlyta mokytis aviacijos ir tapti lakūnu. Po metų, liepos mėnesį, J. Liorentas jau skraido savarankiškai, o 1934 m. lietuvių lakūnai, tarp kurių ir J. Liorentas, ANBO lėktuvais atliko istorinį skrydį aplink Europą.

„Noriu akcentuoti: kada J. Liorentui buvo pavesta rūpintis bombonešių aviacija, suprato, kad Lietuvai reikia modernesnių lėktuvų, J. Liorentas įkalbėjo konstruktorių Antaną Gustaitį sukurti lietuvišką bombonešį ANBO –VIII“, – pasakojo svečias.

Sovietams okupavus Lietuvą, apie 1940 m., Lietuvos aviacija buvo praktiškai sunaikinta. J. Liorento šeimai pavyko išvengti tremties, tačiau jis atsidūrė su atsitraukiančiais Vokietijoje, o karo pabaigoje pasitraukė į Šveicariją ir tik 1954 m. persikėlė gyventi į JAV. Tiesa, jo šeima buvo išsklaidyta: žmona mirė per karą, sūnus Algirdas nušautas jam bandant pabėgti iš lagerio, liko tik dukra, su kuria susitiko jau Amerikoje.

Pasak muziejininko Gyčio Ramoškos, labai įdomi popietės tema – moteris aviacijoje. Anot jo, A. Liorentaitę meile dangui užkrėtė brolis.

„Aviatorius Viktoras Ašmenskas pasakojo, kad Antanina buvo vyriška, nesigėdijo vyriškos kompanijos, kartais net parūkydavo“, – pasakojo G. Ramoška.

Jis priminė, kad tarpukariu vykdavo ir buvo populiarios aviacijos šventės, vienoje jų 1936 m. savo pirmąjį tikrąjį šuolį atliko ir A. Liorentaitė.

Karo pabaigoje A. Liorentaitė pasitraukė į Vakarus, vėliau emigravo į Ameriką, pasak G. Ramoškos, gyvendama Čikagoje pas vieną milijardierių prižiūrėdavo šunis. Tačiau meilės aviacijai nepamiršo: bendravo su dar 1997 m. mokytojo Antano Unikausko suburtu jaunųjų sklandytojų būreliu. A. Liorentaitė davė sutikimą ir būrelio nariai pasivadino liorentukais.

2003 m. A. Liorentaitė Čikagoje mirė, jos urna buvo pargabenta į Lietuvą ir palaidota Žvirgždaičių kapinėse.

Popietės metu Vytauto Didžiojo karo muziejaus karybos istorijos skyriaus muziejininkas Benas Turskis pristatė stendinę parodą „Su ANBO aplink Europą“.

Paroda Zanavykų muziejuje bus eksponuojama iki gegužės 15 d. Popietės dalyviai galėjo aplankyti ir atnaujintą ekspoziciją, kurioje eksponuojami asmeniniai A. Liorentaitės daiktai, gauti iš Vinco Kudirkos muziejaus.

„Draugo“ inf.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar dabartinė socialinė politika skatina žmones dirbti?

klausimelis 06 02Česlovas iš Gelgaudiškio:

Gal viskas čia gerai. Blogai tikrai nėra. Ar žmogus renkasi darbą, ar socialinę pašalpą, priklauso nuo jo paties požiūrio į viską. Nemanau, kad pašalpų mažinimas paskatintų žmones labiau rinktis darbą. Čia kai kurių žmonių jau toks gyvenimo būdas. Taip žmonės yra pripratę. Mano aplinkoje nėra gyvenančių iš pašalpų. Aš pats dirbu. Dirbu nuo vaikystės. Apie jokias pašalpas negalvoju.

klausimelis 06 02 2

Einaras iš Gelgaudiškio:

Nemanau, kad nenoras dirbti susijęs su pašalpomis. Neįsivaizduoju, kaip iš pašalpos iš viso galima išgyventi. Pašalpa nedidelė, vos ant maisto užtenka. Jas didinti reikėtų. Kaip užnorinti žmogų dirbt? Čia jau nuo žmogaus požiūrio, iniciatyvos priklauso. Pažįstu tokių nemotyvuotų žmonių. Jei žmogus pabando dirbti, nepasiseka, tuomet rankas nuleidžia. Užsisėdėjusiems, nesugebantiems bendrame kolektyve dirbti, bendrauti, ypač sunku rasti darbą. O ir atlyginimai rajone yra maži. 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.