Kasmet gegužės pabaigoje Lekėčių bendruomenė pakviečia į tradicinį Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos renginį „Atmintis gyva“. Šiemet minimos Rūdšilio girioje žuvusių partizanų Julijono Būtėno (Stevės) ir Petro Jurkšaičio (Beržo) 70-osios žūties metinės, jaunieji šauliai žygiu pagerbė ir Valkų mūšio kovotojus.

Praėjusį šeštadienį gausiai lekėtiškiai, Lietuvos šaulių sąjungos nariai, tremtiniai rinkosi į Lekėčius.

Renginys prasidėjo šv. Mišiomis už Laisvės kovų dalyvius Lekėčių Šv. Kazimiero bažnyčioje aukojo Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, dalyvavo parapijos klebonas Ričardas Kmitas.

Po Mišių aplankytas Lekėčių miestelio centre stovintis paminklas Laisvės gynėjams, čia nusilenkta ir Nepriklausomybės kovų Lekėčių valsčiaus savanoriams bei Vyčio Kryžiaus kavalieriams, padėtos gėlės, uždegtos atminties žvakelės.

„Šiandien lenkiame galvą prieš savo didvyrius už tai, kad apgynė mūsų Laisvę, tautą, mūsų šalį. Mes, jaunoji karta, didžiuojamės ir prisiminsime, dėl ko mes esame laisvi. Tegul Laisvės kovų dvasia gyvuoja mūsų širdyse, darbuose, prisiminimuose“, – kalbėjo renginyje dalyvavęs Seimo narys Justinas Urbanavičius.

Iš Lekėčių miestelio renginio dalyviai automobiliais pasuko į Rūdšilio girią, kur 1951 m. gegužės 21 d. žuvo partizanai P. Jurkšaitis ir J. Būtėnas. Šiandien jų žūtį mena išlikęs ir dukart (1994 bei 2019 metais) atstatytas bunkeris, atminties paminklai. Tylos minute buvo pagerbti ne tik čia žuvę Laisvės kovų dalyviai, bet ir šeštadienio ryte miręs vienas iš šio renginio, kuris jau tęsiasi daugybę metų, organizatorių, ilgametis Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šakių skyriaus pirmininkas, aktyvus visuomenės veikėjas Vilhelm Haase.

Išreikšdami pagarbą žuvusiems už Lietuvos laisvę, prie žūties vietos-bunkerio jaunieji žygeiviai bei šauliai prismaigstė trispalvių, nuaidėjo trys pagarbos salvės.

Kone kasmet į Lekėčius pagerbti partizanų atvykstantis vyskupas J. Kauneckas, pažvelgęs į šioje vietoje stovinčius kryžius, sakė, kad ir partizanai prisiekdavo prie kryžiaus.

„Dievo meilė skatino mylėti ir Tėvynę. Norėčiau, kad pagalvotumėte, o kas buvo tie išdavikai, dėl kurių žuvo ir dauguma Lietuvos partizanų. Manau, kad išdavė tie, kurie atsisakė visko, kas brangu, kurie atsisakė tikėjimo. Šiandien sakau, kad iš Amžinybės žvelgia į mus partizanai ir liepia pasitikrinti – ar mes ištikimi? Jeigu nebesimeldžiam, užmirštame tikėjimą... mes taip pat esam tie išdavikai. Todėl linkiu ir čia susirinkusiam jaunimui bei visiems prisiminti, kad tikėjimas yra ta priemonė būti tvirtiems“, – kalbėjo vyskupas.

Seimo narės Irenos Haase sveikinimą perskaitė jos padėjėja Erika Puišytė, kalbėjo rajono meras Edgaras Pilypaitis, partizano J. Būtėno biografiją priminė lekėtiškis šaulys Zenonas Rakauskas. Kalbėjusi laikinoji Lekėčių mokyklos-daugiafunkcio centro direktorė Lilija Liutvinienė pasidžiaugė, kad Laisvės kovų paveldą įprasminame ne tik gėlių žiedais, atminimo ženklais, bet ir žygiais partizanų kovų takais.

„Šiandien kalbame neatsitiktinai apie vienybę ir susitelkimą, kurio kartais nūdienoje, deja, pritrūksta. To pasimokyti galime iš šitų drąsių vyrų. Mums belieka saugoti, vertinti ir skelbti pasauliui tai, kas buvo jiems ir mums svarbu – Nepriklausomybė ir Laisvė“, – kalbėjo L. Liutvinienė.

Žodį tarė ir Vyčio kryžiaus kavalierius, Putvinskio klubo garbės prezidentas Stasys Ignatavičius, kurio manymu, 50 okupacijos metų mūsų tautą į kovą už Lietuvos nepriklausomybę vedė pokario partizanų, Stalino lageriuose ir kalėjimuose nužudytų ir nukankintų tautiečių kraujas, o ta kova baigėsi Kovo 11-osios Nepriklausomybės aktu.

„O kad nepasikartotų, kad nesigirdėtų vėl šūviai mūsų miškuose, nebūtų vežimų į tremtį, mes, šauliai, savanoriai kariai privalome būti ištikimi savo priesaikai ir tuomet mūsų vaikų ir ainių ateitis bus užtikrinta. O visi kiti – likime piliečiais, kurie gerbia savo Valstybę ir Konstituciją“, – kalbėjo S. Ignatavičius.

Apie Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos atsiradimą priminė renginyje dalyvavusi Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Kauno skyriaus pirmininkė dr. Aušra Jurevičiūtė. Anot jos, ši diena susijusi su tarpukariu gyvavusia Kariuomenės ir visuomenės susiartinimo diena. Viešnia pasakojo, kad Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjunga vienija savo gretose savanorius, partizanus, J. Būtėnas ir P. Jurkšaitis buvo šios sąjungos nariai.

70 metų praėjo nuo tragiškų įvykių Rūdšilio girioje, apie tai šnabžda čia ošiantys medžiai, liudija paminklai, pažintiniai takai. Kol renginio organizatoriai – Lekėčių seniūnija, Lekėčių mokykla-daugiafunkcis centras bei čia žuvusio partizano P. Jurkšaičio giminaitis Vaclovas Jurkšaitis – žmones suburia čia, atmintis išliks gyva.

„Noriu padėkoti visiems, dalyvavusiems renginyje. Tikiuosi, kad  Seimui pritariant garbingai paminėsime ir 1941-ųjų birželio sukilimo aštuoniasdešimtmetį“, – sakė V. Jurkšaitis.

Per visą Rūdšilio girią nuvilnijo Lekėčių mokyklos-daugiafunkcio centro moterų vokalinio ansamblio „Raskila“ ir jo vadovo Jurgio Jarašiaus bei svečių atliekamos partizanų dainos, poetės Danutės Karalienės skaitomos eilės.

Apie 50 jaunųjų šaulių iš Kidulių, Sudargo, Gelgaudiškio, Kudirkos Naumiesčio, Šakių „Varpo“ mokyklų, Kazlų Rūdos, Jurbarko bei Marijampolės pasieniečių klubo nariai iš Rūdšilio girios patraukė į žygį per kitas partizanų kovų ir žūties vietas.

Valkų mūšio vietoje susiburta susikaupimo valandėlei. Valkų miške stovintis paminklas mums liudija apie mūsų tautos praeičiai svarbius įvykius, čia 1945-ųjų gegužės 12 d. vyko pirmas ir vienas didžiausių Zanavykijos partizanų susirėmimų su sovietų kariuomene, pareikalavęs daugybės aukų. Sėkmingai įveikusiems dešimt ir daugiau kilometrų ilgio nelengvas miško trasas jauniesiems žygio dalyviams šioje vietoje vykusių partizanų susirėmimų detales pasakojo rezistentas Antanas Bajerčius bei pasidalino Lietuvos partizanų laikinųjų įstatų turiniu.

„Šiandien yra gegužės 22-oji diena, būtent tą dieną 1948 metais vyko pats didžiausias trėmimas Lietuvoje. Išdavystės buvo viena iš svarbių partizaninio judėjimo netekčių. Bet labai didelė netektis buvo ir šitas ištrėmimas, kadangi tremiami buvo ūkininkai, partizanų rėmėjai. Per du metus iš Šakių apskrities buvo ištremta apie šešis šimtus šeimų, tai kiek neteko partizanai prieglobsčio...“ – kalbėjo tremtinys A. Bajerčius.

Kiti renginio dalyviai aplankė ir partizanų žūties vietą Altoniškių miške.