Zanavykų muziejus, minėdamas kraštiečio Viktoro Petravičiaus 115-ąsias gimimo metines, kartu su Lietuvos nacionaliniu dailės muziejumi parengė šio žymaus dailininko darbų parodą.

 

Parodoje eksponuojami 1946–1949 m. V. Petravičiaus sukurti lino raižiniai. Būtent šiuo laikotarpiu sukurti kūriniai – triptikas „Pavasaris“, „Dievo teismas“, „Tėvynės ilgesys“, kuriuos galima apžiūrėti parodoje, įvardijami kaip būdingiausi jo grafikos darbai. Eksponuojama 18 kūrinių iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus ir 2 lino raižiniai iš Zanavykų muziejaus fondų.

V. Petravičiaus lino raižiniuose perteikiamas gimtinės ilgesys, vaizduojamos klaidžiojančių pabėgėlių kelionės akimirkos. Pasitelkiamos romantiškos tautos istorijos, folkloro įvaizdžiai, krikščioniški simboliai, galima įžvelgti gimtosios žemės šlovinimą ir apgailimą tragišką likimą.

Dailininkas V. Petravičius gimė 1906 m. gegužės 12 d. Bedalių kaime, Šakių valsčiuje, mirė 1989 m. rugsėjo 10d. Union Pier, Mičigane, JAV. Mokėsi Kauno „Aušros“ berniukų gimnazijoje, vėliau Kauno meno mokykloje, kurioje pasirinko prof. Adomo Galdiko grafikos studiją. A. Galdikas vienas pirmųjų pastebėjo V. Petravičiaus talentą, todėl gynė mokinį, kai dėl „silpno“ piešimo jį norėta pašalinti iš mokyklos.  

Pirmą kartą savo kūrinius 1931 m. V. Petravičius eksponavo tarptautinėje meno parodoje Čekoslovakijoje, o nuo 1935 m. dalyvavo ir kitose parodose Lietuvoje bei užsienyje.

Paryžiaus pasaulinėje parodoje buvo apdovanotas Didžiuoju prizu už iliustracijas knygai „Gulbė karaliaus pati“. Nuo 1940 m. pradėjo dėstyti Kauno taikomosios dailės institute. Buvo meno skyriaus pirmininkas, sukūrė kostiumų ir dekoracijų eskizų Kauno valstybiniam teatrui.

1944 m. dailininkas su šeima pasitraukė į Vakarus. Iš pradžių apsigyveno Vienoje, po metų išvyko į Miuncheną. Būdamas ten, suorganizavo Jungtinių Tautų pagalbos ir atkūrimo administracijos išlaikomą dailės akademiją ir jai vadovavo, rengė parodas, organizavo studijas.

Po penkerių metų grafikas kartu su šeima emigravo į JAV. Čia, kaip ir daugelio išeivių, gyvenimo pradžia nebuvo lengva, jis dirbo metalurgijos įmonėje, vitražo studijose bei tuo pačiu metu dalyvavo lietuvių dailės parodose su seniau sukurtais darbais, pradėjo iliustruoti JAV leidžiamas lietuvių rašytojų knygas.

1962 m. V. Petravičius pradėjo vadovauti M. K. Čiurlionio lietuvių meno galerijai Čikagoje ir atidarė savo studiją. Po dar šešiolikos metų dailininkas su žmona įsigijo nedidelę sodybą Mičigano valstijoje. Namuką ir sodą pavertė didele menine instaliacija.

Dailininkas neapsiribojo vien grafika, nemažai dirbo ir tapybos, skulptūros srityse, tiesa, sąlygos kurti ir garsinti lietuvių dailę buvo nelengvos.

Paroda Zanavykų muziejuje veiks iki liepos 10 dienos.

„Draugo“ inf.