Kidulių dvaro paslaptys: turtingi miškai ir karališki dvariškių troškimai

kiduliu dvaro puota
Kaip jau įprasta Kidulių dvare, žvilgsnį traukė šokio žingsneliu besisukantys dvaro ponai. A. Ufarto nuotr.


Laukiamiausias Kidulių metų renginys bandė įsiteikti ir istorijos, ir meno, ir entuziastingo kultūros puoselėjimo gerbėjams, tačiau paskutinių smagaus vakaro koncerto akordų sulaukė tik saujelė pramogų išsiilgusių žiūrovų. Per aštuonerius metus užauginta šiandieninė dvaro dvasia reikšminga Šakių rajono turistiniuose maršrutuose, tačiau vietinių gyventojų susidomėjimas sparčiai blėsta.
 
Kovingi vyrų šūksniai, vokiškai skambančios komandos, arklių kanopų bildesys ir šūvių griausmas – tokį Kidulių dvarą paskutinio dvaro valdytojo barono Ofenbergo laikais dinamišku istorijos pasakojimu leido įsivaizduoti vietinis kraštotyrininkas Vincas Kriščiūnas. Šios vizijos aidą mūsų laikams gyvai priartino bajorų kovos. „Viduramžiai.lt“ vedėjas, heroldas pristatė, o kariai pademonstravo, kokią ginkluotę bei šarvuotę naudojo XVII a. menantys Abiejų Tautų Respublikos daliniai.

Visgi karališku ir pavyzdiniu dvaru dokumentuose ne kartą vadinamas dvaras realybėje maža bendro turėjo su begėdiška prabanga ar nesibaigiančiomis linksmybėmis. Čia reikalai ėjosi žymiai racionaliau, ramiau ir gal net kiek melancholiškai, tad išsipusčiusių damų šokiai, ko gero, geriausiai atkartoja tai, ko ilgėtis ir tikėtis galėjo ponia Ofenberg. Jos kasdienybę suprasti padėjo Lietuvos valstybės istorijos archyvo savanorė Gražina Lisauskienė. Būtent ji (Lietuvos kariuomenės atsargos kapitonė!) padovanojo Kidulių dvarui savo senelės Marcelės Švelnytės-Jocevičienės, tarnavusios paskutiniams dvaro savininkams Ofenbergams, dvare naudotus baldus. Juos, slapta nužiūrėjęs,  pagal baronienės baldų pavyzdį Marcelės vestuvių proga jai  pagamino brolis. Juos Vilniuje naudojo ir pati Gražina. Šįkart ji dalinosi archyvuose apie dvaro savininkus Ofenbergus surasta medžiaga ir spalvingais močiutės prisiminimais.

„Istorija kartojasi ir aš dabar tarnauju Kiduliams ir jų gyventojams“, – į pavardžių sutapimą reagavo Kidulių seniūnijos seniūnė Renata Švelnytė džiaugdamasi dvare puoselėjama istorija, kuri įkvepia gyvybės visam miesteliui.

Dar vieną pranešimą „Dvarininkai Ofenbergai Kiduliuose“ skaitė Vilniaus universiteto istorijos fakulteto asistentas, humanitarinių mokslų daktaras Ryšard Gaidis, kuris plačiau apžvelgė Lietuvos dvarininkų istoriją ir tuometinę padėtį.

Kad prisiminimus ir geras emocijas gali atgaivinti kvapai, pasakojo Kidulių jaunimo ekologinio klubo „Šerenta“ įgyvendinto projekto vadovė Inga Navlickienė. Iš natūralių kvapų sukurta kompozicija „Kidulių dvaro kvapas Nr. 1807“ kviečia į laikus, kai čia viešėjo Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas III, ruošdamasis Tilžėje pasirašyti pralaimėjimo sutartį su Prancūzijos imperatoriumi Napoleonu. Kartais jį lankydavo Rusijos caras Aleksandras I ir jie ilgai vaikščiodavo dvaro parke. Manoma, kad visus tris žymius vyrus siejo ir jausmai Prūsijos karalienei Luizei, tad nors kvapas nei vyriškas, nei moteriškas, įsimintinos natos primena, jog grožis gelbėja pasaulį.

Kaip teigė Lietuvos aristokratų sąjungos vadovas Andrius Krivickas, Kidulių dvaras išsiskiria svetingumu, žingeidumu ir gebėjimu sukelti pasididžiavimą krašto istorija. Respublikos ir dvaro vėliavų pagerbimo ceremoniją atliko Lietuvos šaulių sąjungos Tauragės apskrities LDK Kęstučio šaulių 7-osios rinktinės Jurbarko Petro Paulaičio šaulių 701 kuopos jaunieji šauliai (vyr. instruktorius, vadas – dimisijos viršila Gintautas Dulaitis). Skambėjo trys iškilmingos salvės, iššautos iš patrankos.
„Spindi perlai plaukuose, šiugžda plačių sijonų aksomai, paslaptingai šnara vėduoklės...“ – kalbėjo renginio vedėja Rugilė Guzovijūtė-Mekšriūnienė, MPRC Kudirkos Naumiesčio skyriaus neformaliojo švietimo organizatorė. Šiemet scenoje karaliavo Renesanso, Baroko bei Romantizmo epochos – šoko Kidulių dvaro istorinių šokių „Il ballo della luna“ ir Veliuonos kultūros centro istorinių šokių studija „Saltare Festum“ (vad. Irma Svetlauskienė), Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos istorinio šokio kolektyvas „Fioretti“ (vad. Živilė Antanavičienė), Marijampolės kolegijos ir Kvietiškio dvaro istorinio šokio kolektyvas „Reverence“ (vad. Daina Misiukevičienė). Kompoziciją vainikavo bendras kolektyvų šokis – iškilmingasis polonezas.

Šeimas žvejybos užsiėmimams kvietė Kidulių bendruomenės centras „Vinkšnupis“. Dvaro salėje veikė dailininkės Julijos Macijauskienės tapybos darbų paroda „Ataskaita liocams“, o dvaro languose – Andriaus Lindžiaus fotografijų paroda „Kelionė laike“. Pirmojoje dalyje skambėjo Evelinos Sašenko koncertas, antrojoje pasirodė Kauno muzikos ansamblis „Ainiai“ su nuotaikinga „Retro Metro“ programa. Renginį užbaigė pašėlusio jaunimo muzikos grupė „Marabu band“, atlikusi ir žinomus hitus, ir savo kūrybos dainas.

Renginį finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Šakių rajono savivaldybė, Kidulių bendruomenės centras „Vinkšnupis“, Šakių VVG. Rėmė Kidulių vyninė „Vilkenta“. Pagelbėjo Šakių socialinių paslaugų centro Atviro jaunimo centro projekto „Mobilus darbas su jaunimu Šakių rajone“ (kuratorės Judita Ambrasienė ir Zita Jakaitienė) savanoriai, jaunieji Jurbarko šauliai bei vietiniai entuziastai.

Monika Būblaitytė

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Kaip kovoti prieš žiaurų elgesį su gyvūnais?

klausimelis 04 26Mindaugas iš Zapyškio:

Nepriklausomai, kur laikomas šuo, ant grandinės ar voljere, reikia jam sudaryti sąlygas. Nelaikyčiau žiauriu elgesiu su gyvūnu, jei jis ant grandinės gali lakstyti po visą kiemą. Kartais grandinė gali suteikt šuniui daugiau laisvės nei gyvenimas voljere. Manau, ir dabar yra numatytos pakankamai griežtos bausmės kovai prieš žiaurų elgesį su gyvūnais, nes, kiek žinau, yra ir baudžiamoji atsakomybė – laisvės atėmimo bausmė.

klausimelis 04 26 2

Lina iš Šakių:

Manau, kad pririšti šunį prie grandinės nėra blogai, bet tokie įvykiai, kai norima jais atsikratyti itin žiauriais būdais, yra netoleruotini. Jei jau nėra galimybės ar noro laikyti šuns ar katės, galima kreiptis į gyvūnų globos įstaigas, bet ne kažkur išvežt ir atsikratyt. Manau, kad už žiaurų elgesį su gyvūnu bauda nuo 200 iki 1 tūkst. eurų jau būtų žmogui bausmė.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.