Sintautų kultūros centre atidaryta Andriaus Janulaičio keramikos darbų paroda, o išradingas parodos organizatorių sprendimas sudaro sąlygas pro vitrininius langus ją apžiūrėti ir naktį.

Keramiko A. Janulaičio kūrybinis kelias rutuliojasi nuo 2005 m. Baigęs Vilniaus dailės akademiją ir įgijęs dailės magistranto kvalifikacinį laipsnį menininkas aktyviai dalyvauja teminėse, grupinėse parodose, sėkmingai pasirodė Lietuvoje, Baltarusijoje, Lenkijoje vykusiuose pleneruose, simpoziumuose. Yra Dailininkų sąjungos narys.

A. Janulaitis mums labiau pažįstamas kaip Zyplių dvare įsikūrusiose keramikos dirbtuvėse besidarbuojantis keramikas. Be dailininko pareigų Lukšių kultūros centre, jis dirba ir Vilkaviškio socialinės pagalbos centre. Kaip pats sako, gyvena tarp Lukšių ir Vilkaviškio.

„Keramiko meniniam mąstymui būdingas veržlumas, dinamiškumas, savitas kalbėjimo būdas. Būdamas skulptūrinės keramikos šalininkas, molio lipdiniuose temperamentinga lipdyba jis sprendžia plastinės formos uždavinius. Jo sukurti objektai išsiskiria paryškintos ekspresijos raiška, netradiciniais kontrastingų medžiagų – molis, stiklas, medis, kaulas, durpė – sugretinimais. Andriaus kūriniai atkreipia dėmesį turtingai modeliuotomis formomis, faktūriškai niuansuotais paviršiais. Kūriniuose ekspresyvia plastine kalba išsako jam rūpimus egzistencinius klausimus, šviesiąsias ir tamsiąsias gyvenimo puses“, – apie A. Janulaičio kūrybą pristatydama parodą kalbėjo Sintautų kultūros centro laikinoji vadovė Vida Čeplevičienė.

Ji pakviečia tarti keletą žodžių ir patį A. Janulaitį, kuris yra ir Sintautų kultūros centro liaudiškų šokių kolektyvo „Sintuola“ šokėjas.

„Esu Andrius. Kaip visada, šypsausi, todėl daugelis manęs klausia – kodėl šypsausi? O pamatę mano darbus dažniausiai sako, jog negali būti, kad čia mano darbai, kad esu toks nerimtas, o tokie rimti darbai. Nežinau, ką turėjo galvoje taip sakantys. Bet gal ir gerai... Tad kviečiu visus norinčius, užsukančius į Sintautus pasigrožėti vakarais šokančiu ir muzikuojančiu fontanu, aplankyti ir apžiūrėti mano parodą. Dažnai manęs klausia, iš kur kyla kūrybinės mintys. Galiu pasakyti – viskas iš aplinkos, pridedant mano šypseną“, – žaismingai pristato savo parodą Andrius.

Belieka patiems pasižvalgyti pro Sintautų kultūros centro vitriną: parodoje eksponuojama 18 A. Janulaičio sukurtų darbų. Paskutinieji sukurti 2020–2021 m. Vienas šio laikotarpio darbų – „Vazonas galvoje“. Tai žmogaus skulptūra, o galvoje – vazonas, kuriame auga pasodintos gėlės, galima interpretuoti – tai tarsi žmogaus mintys. Akį traukia ir šviestuvas „Kosmonautas“ bei drakonai, kuriuose galima pamatyti ir praktinių dalykų – smilkalinę bei dėžutę. Dar vienas darbas „Po“ , kurį galima vadinti tiesiog postapokaliptiniu, o darbe „Naujo žmogaus gimimas“ galima įžvelgti Salvadoro Dali įtaką.

Visgi pavyksta Andrių nutverti už švarko atlapo ir šis kelias minutes pavedžioja po parodą.

Jis sako, kad šioje parodoje eksponuojami darbai sukurti daugiausiai įvairiuose pleneruose.

„Man ir yra įdomiausia keramikoje – įvairūs degimo būdai. Viena tokių – raku, kita plius Naked raku degimo technologija: gaminys karštas su replėmis traukiamas iš krosnies, aušinamas vandeniu. Štai šita galva degta Estijoje anagramos krosnyje, kuomet pasiekiama labai aukšta temperatūra. Skulptūrą „Kosminis zuikis“ degiau namuose, pasistačiau pakurą, uždėjau skulptūrą. Tas kiškis buvo tarsi kaminas, jis buvo apsuktas vata ir pro jo ausis varė liepsna. Kai vatą nuėmiau, jis visas naktį švietė“, – darbo proceso subtilybėmis dalinasi parodos autorius ir stabteli prie darbo, pavadinto „Ties beprotybės riba“.

„Toks darbas gavosi iš paties lipdymo, kuomet detales jungi, jungi... iki beprotybės priveda“, – atvirauja A. Janulaitis ir priduria, kad šiuo metu kūryba šiek tiek likusi šone. Jo žodžiais – paprasčiausiai nėra laiko.

„Tokiems darbams sukurti geriausiai yra, kuomet gali dalyvauti pleneruose. Juose atsipalaiduoji, kokią savaitę ar dvi kuri.  Kimarini, gali prigalvoti visokių minčių. O čia tai namai, vienas darbas, kitas, dar kokį užsakymą gauni“, – atvirauja Andrius.

O uždavus tradicinį klausimą, nuo kada pradėjo lipdyti, keramikas šypteli ir sako, jog aišku, kad nuo vaikystės – iš pradžių lipdė iš plastilino, po to į rankas paėmė ir molį.

„Dažnai savo darbuose paryškinu būties atspindį arba šaržuoju. Į vieną žmogaus skulptūrą įkomponavau  šiuolaikines medijas, kurios šiandien žmogų taip užvaldė“, – pakomentuoja A. Janulaitis ir nuskuba... šokti.

Tiek ten jį ir regėjom, tačiau A. Janulaičio keramikos darbų paroda Sintautų kultūros centre veiks visą gegužę.