Miestelio šventė – su paveldo ir sakralumo ženklais

sintautai unesco paroda
Praėjusį savaitgalį Sintautuose nuskambėjo miestelio šventės ir sakralinės muzikos festivalio garsai. Miestelio šventę atidarė tarptautinė tautodailės paroda, o sekmadienį Sintautų bažnyčioje po  Šv. Baltramiejaus atlaidų vyko tradicinis sakralinės muzikos festivalis „Giesmė“.


Lina POŠKEVIČIŪTĖ

Praėjusį savaitgalį Sintautuose nuskambėjo miestelio šventės ir sakralinės muzikos festivalio garsai. Miestelio šventę atidarė tarptautinė tautodailės paroda, o sekmadienį Sintautų bažnyčioje po  Šv. Baltramiejaus atlaidų vyko tradicinis sakralinės muzikos festivalis „Giesmė“.

Šeštadienio vakarą Sintautų miestelis buvo pilnas šventinio šurmulio. Sutartinių giedotojų grupė iš Ežerėlio kultūros centro „Devyniaregė“ (vad. Miglena Perminienė) ne tik papuošė „UNESCO reprezentatyviojo žmonijos nematerialaus kultūros paveldo Lietuvoje“ parodos atidarymą, bet buvo šios unikalios parodos dalimi. 2010 m. lapkričio 16d. sutartinės įtrauktos į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Tai reikšmingas išskirtinės lietuvių sutartinių tradicijos tarptautinis įvertinimas, skatinantis mus didžiuotis ir puoselėti savo kultūrinę tapatybę.

„Eidami pro kaimo kryžių, koplytstulpį ar stogastulpį kada nors susimąstėte, kokią vertę turi šis mažosios architektūros objektas ne tik jį stačiusių žmonių širdyje, bet ir viso pasaulio kultūros kontekste? Lietuviškoji kryždirbystė dėl savo gyvybingumo, meninės brandos ir ypatingos vietos žmonių gyvenime 2001 m. UNESCO buvo paskelbta žmonijos nematerialaus ir žodinio paveldo šedevru. O 2008m. įrašyta į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą“, – pristatydama parodą kalbėjo šventės vedėja, Šakių kultūros centro Kudirkos Naumiesčio padalinio Sintautų kultūrinių renginių organizatorė Rūta Bučinskaitė-Janulaitienė.

Pasak jos, kryždirbystė iki mūsų dienų išliko tautinės tapatybės simboliu bei neatsiejama lietuviško kraštovaizdžio dalimi.

„Taigi ne veltui sutartinės ir kryždirbystė yra pavaizduoti ant lietuviškų dviejų eurų  monetų. Ant pinigų juk niekada niekas nebūna šiaip sau pavaizduotas. Tad ir šias monetas taip pat galima pamatyti mūsų parodoje“, – pasakojo R. Bučinskaitė-Janulaitienė.

Parodoje pristatoma lietuviškos kryždirbystės meistrų darbai: medinės kryždirbystės sertifikuoto meistro Algimanto Sakalausko darbai pirmo aukšto salėje jungia su žeme, gamtos reiškiniais, mūsų tautos istorija bei atmintinomis datomis. Kaip ir medinis stogastulpis kyla į dangų ir baigiasi geležine saulute ar kryželiu, taip ir parodos lankytojai kviečiami, apžiūrėjus pirmo aukšto ekspoziciją, kilti tarsi arčiau dangaus – lipti viršun. Ten laukia kalvių darbai – metalinės viršūnėlės. Kalvystės ekspozicijoje šviečia Ričardo Grekavičiaus, Juozo Kavaliausko, Tomo Pacaičio, Mato Bodrijė, Rigimanto Stanaičio ir Valdo Paukščio saulutės. Ši unikali paroda veiks iki rugsėjo 25 d.

Miestelio šventės dalyvius, svečius pasveikino miestelio seniūnas Kęstutis Birbilas, o nuo mokyklos bendruomenės kalbėjo vadovas Romualdas Vadluga.

„Mokykla šiemet sumanė ir įsteigė padėkos ženklą visiems, kurie yra nusipelnę šiai bendruomenei. Pirmąjį ženklą įteikiame pirmajam Sintautų bendruomenės nariui – seniūnui ir linkime, kad santykiai tarp mokyklos bendruomenės, seniūnijos, kultūros centro tik tobulėtų“, – kalbėjo R. Vadluga.

Šventę iki vidurnakčio tęsė atlikėjų pasirodymai, o sekmadienį į Sintautų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią tikinčiuosius kvietė ne tik Šv. Baltramiejaus atlaidai, bet ir sakralinės muzikos garsai. Prieš 26-erius metus šioje bažnyčioje pradėjęs skambėti sakralinės muzikos festivalis ,,Giesmė“ šiemet vėl atvėrė galimybę kartu šlovinti Aukščiausiąjį muzika. Šv. Mišių metu skambėjo Sintautų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios choro, vadovaujamo vargonininkės Birutės Garmuvienės, atliekamos giesmės.

Festivalį pradėjo svečiai iš Vilniaus – „Giesmių tarnai“ (vad. Valdemaras Dadėla). Tai pirmas kolektyvas, pradėjęs taikyti LDK kompozitorių muziką XVI–XVII a. giesmių tekstais.

Choras „Laudamus“ iš Šilutės (vad. Irena Šemeklienė), be sakralinės ir bažnytinės muzikos repertuaro, turi parengęs ir nedidelį klasikinių kūrinių bei dainų repertuarą. Toliau skambėjo Marijampolės kultūros centro kamerinio choro ,,Suvalkija“ (vad. Virginija Junevičienė) atliekami kūriniai, „Suvalkija“ savo veiklą skaičiuoja nuo 1973 m., yra sakralinės muzikos festivalių „Džiūgaukim... Aleliuja“ organizatorius. Festivalį užbaigė šventės šeimininkai – Šakių kultūros centro Sintautų moterų vokalinis ansamblis „Mozaika“ (vad. Deividas Kerevičius), susikūręs 2006 m.

„Visa muzika yra dvasinė patirtis. Bet sakrali muzika sakralioje vietoje pripildė sielą dvasinės šviesos. O kad įvyktų tas susitikimas žmogaus ir tos sakralios muzikos, tiesiog reikalinga žmogiška energija. Todėl noriu padėkoti už festivalio surengimą Sintautų kultūros entuziastei Vidai Čeplevičienei bei jos žmonėms“, – dėkojo festivalio organizatoriams savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja Eglė Plančiūnienė.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar verta bijoti maro?

klausimelis 06 02Eduardas iš Griškabūdžio:

Girdėjau apie Rusijoje galimą jau antrą mirties nuo maro atvejį. Seku šias žinias. Manęs asmeniškai nebaugina. Manau, čia tolimas dalykas. Ir nėra rusai tokie žiopliai, manau, susitvarkys. Situaciją stebi dabar iš visų galų. Galvoju, kad mes absoliučiai nesame pasiruošę nei ligų protrūkiui, nei tuo labiau karui. Eikvojam dideles sumas pinigų tankams, o jų era jau praėjo. Reikia ruoštis naujoms technologijoms. Pavyzdžiui, slėptuvių nepakanka. Krizinės situacijos metu likčiau namuose.

klausimelis 06 02 2

Darius iš Skaistgirių:

Žinokit, nebesidomiu. Ir nebaugina. Neskaitau laikraščių ir nežiūriu televizoriaus. Tai tik eilinis nervų gadinimas. Jokio kovido nebuvo, o eilinis gripas. Ir anksčiau sirgdavo žmonės, vaikų darželius uždarydavo. Privertė mane skiepytis nuo kovido. Kiek žmonių mirė nuo skiepų, kurių nebuvo galima skiepyti, nes turėjo problemų dėl kraujagyslių. Galit pasakyti? 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.