Trijų karalių dieną Gelgaudiškio kultūros centre paskelbti ir simboliniais aukso vainikais karūnuoti talentingiausi metų liaudies meistrai. Iškilmių metu aukso vainikas papuošė ir mūsų krašto tautodailininko Andriaus Bieliuko galvą. Kriūkietis medžio drožėjas pripažintas geriausiu kryždirbystės meistru.  

Lietuvos nacionalinis kultūros centro rengiama konkursinė liaudies meno paroda „Aukso vainikas“ – jau 18-oji. Šiemet respublikinė konkursinė „Aukso vainiko“ paroda vyko Gelgaudiškio dvare, kur savo kūrybos darbus suvežė 28 meistrai, pelnę pirmąsias vietas regioninėse parodose. Savo darbus šioje parodoje kryždirbystės žanre pristatė ir kriūkietis medžio drožėjas A. Bieliukas.

Praėjusį penktadienį Gelgaudiškio dvaras vos talpino sugužėjusius senųjų amatų tradiciją tęsiančius kūrėjus. Liaudies meno parodos „Aukso vainikas“ laimėtojų paskelbimo iškilmėse Gelgaudiškio dvare dalyvavo ir gausus būrys svečių. Sveikinimo žodį taręs kultūros viceministras Albinas Vilčinskas dėkojo kūrėjams už liaudies meno puoselėjimą, jo tradicijų tęstinumą bei saugojimą. Iškilmių dalyvius sveikinęs Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorius Saulius Liausa padėkojo regioninių turų organizatoriams, gelgaudiškiečiams už baigiamosios „Aukso vainiko“ šventės organizavimą bei komisijai už atsakingą darbą vertinant darbus.

„Šis renginys yra tūkstančio šalies tautodailininkų kūrybos apžvalgos rezultatas. Aš per tiek kartų matytus konkursus pastebėjau ypatingą parodos dalyvių kūrybinį susikaupimą bei atsakomybę. Kiekvieno autoriaus kolekcijos darbai atlikti tiesiog preciziškai“, – kalbėjo Lietuvos tautodailininkų sąjungos pirmininkas Jonas Rudzinskas.

Konkurso dalyvių darbus vertino konkurso komisija, sudaryta iš žinomų šalies menotyrininkų, tautodailės plėtotojų. Trumpai mintimis, kaip buvo vertinami kūrėjų darbai, pasidalino ir vertinimo komisijos pirmininkas, dailėtyrininkas, Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotojas dr. Vytautas Tumėnas, kuris paminėjo, kad svarbu darbuose buvo matyti meniškumą, išradingumą, kūrybingumą ir kartu ryšį su vietos tradicija.

„Šioje parodoje vyrauja medžio skulptūros. Galime grožėtis šiaudiniais sodais, kurių tradicija pretenduoja tapti UNESCO kultūros paveldu. Džiugu, kad šiose parodose gausėja kryždirbystės darbų. Yra ir kitų sričių kūrinių: margučių, dekoratyvinių rankšluostinių, tautinio kostiumo elementų“, – apžvelgė parodą komisijos pirmininkas.

Prasidėjus apdovanojimų ceremonijai iš pradžių buvo įteikti specialūs diplomai bei paskelbti visų trijų kategorijų (vaizduojamoji, taikomoji tautodailė, kryždirbystė) trečiosios bei antrosios vietos nugalėtojai. Tarp jų mūsiškio A. Bieliuko vardo neišgirdome. Tad prieš paskelbiant, kurie varžytuvėse dalyvaujantys autoriai pasipuoš aukso vainikais, intriga tik augo.

Pirmasis aukso vainiku pasipuošė skulptorius Gintautas Akstinas (vaizduojamoji tautodailė). Dr. V. Tumėnas pristatydamas kryždirbystės srities nugalėtoją kalbėjo, kad šio meistro kryžiai išsiskiria labai darnia ornamentika, skulptūriškumu, erdviškumu bei sudėtinga konstrukcija ir meistrų meistru kryždirbystėje paskelbė mūsiškį A. Bieliuką. Taikomosios liaudies dailės meistre pripažinta taip pat Marijampolės apskrities atstovė – audėja Janina Blažukienė iš Vilkaviškio.

Atsėmęs apdovanojimą, A. Bieliukas neslėpė jaudulio, tik dėkojo už tokį jam netikėtą įvertinimą. Andrius aukso vainiku pasipuošė pirmą kartą, nors respublikinėje konkursinėje liaudies meno parodoje „Aukso vainikas“ dalyvavo toli gražu ne pirmą sykį. Ankstesniais metais tautodailininkas šiame konkurse triskart yra tapęs trečiosios vietos laimėtoju. A. Bieliukas pasakojo, kad medžio drožyba susidomėjo mokykloje, pamokytas ir paskatintas mokytojo Valdo Paukščio. O parodose dalyvauja nuo maždaug 1989 m. Andrius sako, jog kryždirbystės tradicija rimčiau susidomėjo, kai Sintautų akademijos įkūrėjas Vitas Girdauskas pakvietė prisidėti prie Sintautų senųjų kapinių kryžių atstatymo iniciatyvos.

„Taip ir užsikabinau. Šiandien drožti, atkurti kryžius prašo žmonės. Jei neprašytų – nebūtų ir tų kryžių, – sako kryždirbys. – Šiuo metu pradėti drožti du koplytstulpiai, turiu iki pavasario pabaigti. Darbų daug turiu.“

A. Bieliukas džiaugėsi, kad pernai metai buvo itin kūrybingi ir darbingi. Konkursui jis ir pateikė būtent pernai sukurtus keturis darbus bei vieną, sukurtą 2018-aisiais. Jo išdrožti „Aukso vainiku“ įvertinti kryžiai stovi Ilguvos kapinėse, Gelgaudiškio bažnyčios šventoriuje, angelas Kurynės dendrologiniame parke, Šv. Jono Nepomuko koplytėlė Vilkaviškio r. bei Kryžius Tūbiškių kaimui atminti. Andrius pripažįsta kryždirbystė – išskirtinė kūryba.

„Aukso vainikas – smagus netikėtumas. Kai kone 10 metų dalyvauji parodoje, tai kažko tikiesi. Bet kad gausiu dabar – nesitikėjau, sąžiningai sakau, – atviravo Andrius. – Manau, šiai konkursinei parodai pateikti darbai buvo išties brandūs. Nors jie labai nesiskyrė nuo ankstesniais metais sukurtų kryžių, suvalkietiška puošyba. Tiesa, aš prie kryžiaus tvirtinu išdrožtas jau medines kančias.“ Pokalbio pabaigoje pašnekovas atskleidė, kad galbūt „Aukso vainiko“ parodose ateityje dalyvaus ir su medžio skulptūra.

A. Bieliuką su „Aukso vainiko“ apdovanojimu – svarbiausiu šalies tautodailininkų įvertinimu – sveikino kolegos tautodailininkai, šeimos nariai.

A. Bieliukas taip pat aktyviai dalyvauja įvairiose medžio drožėjų stovyklose, tautodailininkų pleneruose, 2014 m. Šakiuose drožėjui įteikta „Aitvaro“ nominacija, 2019 m. – savivaldybės premija. Meistras savo rankomis yra išpuošęs savo sodybą Kriūkų pakraštyje, jo rankų paliesti atgijo Lietuvos Nepriklausomybės 10-mečio kryžiai Barzduose (1928 m.), Paežerėliuose (1929m.), taip pat Kretkampyje 1933 m. statytas kryžius bei kiti.

Lietuvos nacionalinio kultūros centro įsteigti „Aukso vainiko“ apdovanojimai – svarbiausias iškilių liaudies dailės kūrinių autorių įvertinimas. Tai antras toks svarbus apdovanojimas Šakiams, 2009 m. „Aukso vainiku“ už tapybą buvo apdovanota šviesios atminties tautodailininkė Elena Ruzgienė.