Prie pėsčiųjų tako, kuris tarsi jungia senuosius ir naujuosius Kriūkus, dar gruodžio pradžioje gražiai įsikomponavo lauko fotografijų paroda „Senieji Kriūkai“, kviečianti kriūkiečius, miestelio svečius bei turistus bet kuriuo metu pakeliauti po Kriūkų kraštą ir pajusti besikeičiantį jo pulsą.

Paskutinėmis metų dienomis pasivaikščioti ir apžiūrėti parodą pakvietė Kriūkų bendruomenės pirmininkė Edita Pranskaitienė. Susitinkame taip vadinamoje senųjų ir naujųjų Kriūkų sankirtoje, tai vieta ties dabartine stotele ir „Pasimatymų“ pušimi. Pirmoje fotografijoje senoji sankirta 1968 m. Nuo čia ir kviečiama žiūrėti šią lauko fotografijų parodą. E. Pranskaitienė pasakojo, kad jau seniai su aktyviais kriūkiečiais svarstė, kaip įprasminti Kriūkų krašto istoriją.

„Kokie tarpukariu buvo miestelyje pastatai ir objektai, šio krašto žmonių gyvenimo būdas – viską, deja, pradangino laikas, karas ar žmonės. Paroda skirta, kad miestelio svečiai, turistai galėtų savarankiškai susipažinti ir tarsi atrasti dingusius Kriūkus“, – pasakojo E. Pranskaitienė.

Pasak Kriūkų bendruomenės pirmininkės, anksčiau šioje vietoje ėjo gatvė, tik 2004 m. dalis jos buvo apsodinta ąžuolais, taip atsirado ąžuolų alėja, skirta Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą dienai. Dabar čia – pėsčiųjų takas.

Fotografijų stendai pastatyti prie pėsčiųjų tako, kuriame naujai įrengtas ir apšvietimas. Penkiolika apšvietimo stulpų pagal kriūkiečio tautodailininko Gedimino Jėčio padarytą maketą buvo papuošti stilizuotomis metalinėmis dorėmis.

„Žvejų laivelis dorė puikuojasi Kriūkų herbe. Į Lietuvą šie laiveliai atkeliavo iš Suomijos dar tarpukario metais. Dorės pradėtos statyti prie Nemuno Kriūkų miestelyje dar 1948 m., manome, kad šis simbolis Kriūkų kraštui gana svarbus“, – sako pašnekovė.

Anot E. Pranskaitienės, foto stendus nutarta pastatyti būtent prie pėsčiųjų tako dar ir todėl, kad miestelio svečiai ir turistai, pakalnėje pradėję pažintį su Kriūkų kraštu, pėsčiomis galėtų užkilę į kalną aplankyti išlikusius Sviatošino dvaro sodybos fragmentus ir ratu apkeliavę vėl sugrįžti į ekskursijos pradžios tašką.

„Prie Sviatošino dvaro trykšta šaltiniai, ten buvo vadinamos ponų maudyklos. Norime tą vietą sutvarkyti bei atgaivinti, kad turistai galėtų ją lankyti“, – ateities planais dalijosi E. Pranskaitienė.

Ji pasidžiaugė, kad ieškant nuotraukų su ryškiausiais Kriūkų krašto istorijos momentais prisidėjo ne vienas bendruomenietis – bibliotekininkė Reda Damijonaitienė, Panemunių mokyklos-daugiafunkcio centro vadovė Lilija Liutvinienė bei kiti. Po dvi nuotraukas buvo gauta iš Lietuvos jūrų muziejaus bei Šiaulių „Aušros“ muziejų fondų.

„Be abejo, sudėtinga buvo atrinkti tas dešimt nuotraukų, kurios galbūt geriausiai įprasmina svarbiausius kultūros paveldo, gyvenimo būdo prie Nemuno užfiksuotus vaizdus“, – sako E. Pranskaitienė.

Pasižvalgius po parodą galima sužinoti ir apie susisiekimo priemones Nemunu: garlaivius, keltus, kurie po Antrojo pasaulinio karo reguliariai veikė ties Ilguva, Kriūkais ir Žemąja Panemune, krovininius upių laivus – baidokus, statomus Liudo Ališausko lentpjūvėje Kriūkuose, Kriūkų laivų statyklos vystymąsi, išvysti, kaip atrodė Kriūkų miestelis ketvirtajame dešimtmetyje, 400 metų sukakties akimirkas, Sviatošino dvaro istoriją, didžiuosius potvynius (1951 ir 1956 m.), kuomet namai buvo apsemti iki pat langų.

Pašnekovė neslepia, lauko fotografijų paroda „Senieji Kriūkai“ ir 10 lauko stendų Kriūkuose atsirado gavus finansavimą iš Šakių VVG. Bendruomenės pirmininkė dėkojo visiems, padėjusiems įgyvendinant lauko fotografijų parodos idėją, taip pat mokytojoms Jurgitai Balčiūnienei, Danguolei Venienei, kurios tekstus išvertė į anglų bei rusų kalbas, o už nuolatinį bendradarbiavimą – Kriūkų seniūnijai.