Ko gero, geresnės progos kaip Kovo 11-oji kalbėti apie Vincą Kudirką ir visuomenei pristatyti spektaklio premjerą apie jį ir nesugalvosi. Būtent tądien tarp visos puokštės įvairių Nepriklausomybės atkūrimo dienai skirtų renginių svarbią vietą užėmė ir Zanavykų teatro premjera pagal Arvydo Juozaičio dramą „Kudirka – buvau atėjęs“ (rež. Gražina Guzovijienė).
Kovo 11-osios pavakarę žiūrovai rinkosi Šakių kultūros centre, kur Zanavykų teatro aktoriai įtaigiai pasakojo apie didįjį varpininką, kuris supranta, kad jau turi mažai laiko šioje žemėje, tad dėl Lietuvos reikia veikti čia ir dabar, vyksta diskusijos apie lietuvybę, paties V. Kudirkos likimą.
Komplimentų režisierei Gražinai Guzovijienei ir aktoriams už profesionaliai bei paveikiai perteiktą pasakojimą negailėjo ir premjerą stebėjęs kūrinio autorius Arvydas Juozaitis. D. Pavalkio nuotr.
Beje, spektaklyje pagrindinius vaidmenis atliko trys savivaldybės tarybos nariai – V. Kudirką įkūnijo Edgaras Pilypaitis, jo mylimąją Valeriją – Rima Rauktienė, tėvą vaidino Bernardinas Petras Vainius.
Spektakliui komplimentų negailėjo ir premjerą stebėjęs pats kūrinio autorius A. Juozaitis, pripažinęs, kad „Gražina padarė genialiai ir sutraukė esmę kaip nektarą iš žiedo“.
„Toks šventumas, kaip Mišios. Man Mišių įspūdis. Ir Edgaro Kudirka labai įtikinimas, net balso vibravimas, ligos parodymas, abi meilės“, – atsargiai rinkdamas žodžius kalbėjo A. Juozaitis, pasidžiaugęs, kad toks spektaklis ir tokią Lietuvai svarbią dieną dienos šviesą išvydo ne bet kur, o būtent Šakiuose, kur taip pat įmintos „Tautiškos giesmės“ autoriaus pėdos.
Būtent Šakiuose ir būtent tokią svarbią dieną kaip Kovo 11-oji visuomenei pristatytas Zanavykų teatro spektaklis „Kudirka – buvau atėjęs“. D. Pavalkio nuotr.
Jis svarstė, kad jei tauta, bendruomenė nevaidina savo istorijos, nevaidiname savęs, tai blogai su mūsų sąmone, o tokios tautos likimas abejotinas.
„Reikia vaidinti savo istoriją, kitaip mes netvirtėjame“, – mintimis po spektaklio dalijosi A. Juozaitis.
Pati režisierė irgi pripažįsta, kad iššūkių atrinkti esmę ir papasakoti tokią istoriją buvo, tačiau turint puikią komandą viskas įmanoma.
D. Pavalkio nuotr.
„Dievas mane suvedė su labai puikiais žmonėmis. Man labai gyvenime sekasi. Nėra sunku ir dirbti, kai viską, ko prašai, jie išpildo. Labai jais didžiuojuosi“, – komplimentų komandai negailėjo G. Guzovijienė.
Beje, svarbų vaidmenį atliko ne tik aktoriai, bet į pagalbą pasitelkti ir grimeriai, to laikmečio rūbus kūrė siuvėja Rita Rimkevičienė, scenografija rūpinosi dailininkė Lolita Rūgytė ir kiti.
Režisierė sako, kad spektaklis rudenį bus pristatomas Mažojoje kultūros sostinėje Kudirkos Naumiestyje, neabejoja, kad progą jį išvyksti dar turės ir šakiečiai.
D. Pavalkio nuotr.
Zenonas iš Ritinių:
