Lietuvos knygnešių sostinėje Sudarge gegužės 9 d. buvo paminėta Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Dar kartą prisiminti šio krašto knygnešiai Juozas Antanavičius (1830–XX a. pradžia), Serafinas Laurynas Kušeliauskas (1820–1889), Antanas Vytartas (1863–1932) ir Martynas Sederevičius (1829–1907).
Praėjusio penktadienio vakarą į Sudargo šv. Jono krikštytojo bažnyčią susirinkę sudargiškiai pirmiausiai klausėsi Antano Tatarės pamokymų iš 1900m. išleistos knygelės „Pamokslai gražių žmonių“, juos skaitė Sudargo dramos teatro aktorės Valerija Enriukaitienė ir Alvyra Goptaitienė.
Svečiavęsis Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Tekstologijos skyriaus vadovas, humanitarinių mokslų daktaras Mikas Vaicekauskas priminė, kad lietuviškos spaudos draudimas carinės Rusijos okupacijos metais truko nuo 1864 iki 1904 m. ir kad, nepaisant draudimų, lietuviškos knygos buvo rašomos, rengiamos, Mažojoje Lietuvoje spausdinamos. Per šitą laikotarpį buvo išleista apie 4 tūkst. lietuviškų knygų. Pusę jų sudarė religiniai leidiniai.
„Spaudos draudimo laikais Sudarge veikė toks fenomenalus lietuvių kultūros ir istorijos požiūriu lietuviškų knygų fabrikas, kurį organizavo kun. M. Sederevičius. Intensyviausia veikla vyko 1874–1889m. Tokiai veiklai Sudargas buvo dėkingas ir geografine padėtimi – pats Rusijos imperijos ir Prūsijos karalystės pasienis, kur ėjo kontrabandininkų ir knygnešių keliai“, – kalbėjo M. Vaicekauskas.
Anot jo, Sudargo knygų fabrike M. Sederevičius, S. L. Kušeliauskas ir A. Vytartas rašė, vertė, rengė ar kompiliavo tekstus, o J. Antanavičius perrašinėjo jų parengtus tekstus.
„Pagrindinis M. Sederevičiaus ir jo kompanijos veikimo tikslas buvo katalikų tikėjimo puoselėjimas ir religinis liaudies švietimas. Dėl tokios veiklos jie buvo pavadinti dangiškaisiais sielų gydytojais. Knygų sąraše daugiausiai maldaknygės, katekizmai, pamokslai. Minėti knygnešiai yra parengę ir nemažai knygų mirties tematika. Tokios kaip S. L. Kušeliausko „Gydyklos nuog baimės smerčio“ (1886), „Garsas apie baisybes Dienos sūdo ir kankinimai pragariniai“ (1888) bei kitos. Pastaroji gausiai iliustruota, kas to meto lietuviškose knygose, išskyrus maldaknygių šventuosius paveikslėlius, buvo reta“, – kalbėjo mokslininkas.
Renginio metu Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos narė Kristina Giedraitienė pristatė monografiją „Signatarų genealogijos. 1918 m. Vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai“. Anot jos, knygos sudarytojai – draugijos nariai, kviestiniai tyrėjai, istorikai – daugiau nei trejus metus intensyviai dirbo Lietuvos ir užsienio archyvuose, tyrinėjo asmeninius signatarų archyvus, dokumentus, susitiko su signatarų palikuoniais, aplankė gyventas vietas ir pan. K. Giedraitienė išskyrė tai, kad knygoje pateikiama nemažai visiškai naujos archyvinės informacijos apie signatarų kilmę, sudarytos visų 20-ies signatarų gerai dokumentuotos genealoginės schemos.
Vėliau Sudargo dramos teatras pakvietė sugrįžti prie spaudos uždraudimo Lietuvoje ištakų, pasižiūrėti spektaklį „Kronikos. Kelias į Laisvę“ (rež. Irma Svetlauskienė). Po spektaklio senosios klebonijos kieme buvo surengtos zanavykiškos vaišės ir gegužinė: vaišintasi kriūkiečio Andriaus Bieliuko kepamais žiobriais, klausytasi folkloro ansamblio iš Kauno r. „Jotija“ (vad. Justas Morkeliūnas) dainų ir muzikos.
Eduardas iš Griškabūdžio:
