Išgražėjusi, suremontuota Gražiškių koplytėlė, šiemet mininti 230 metų pastatymo sukaktį, antrą rugsėjo sekmadienį sukvietė gražiškiečius, svečius į Švč. Mergelės Marijos Vardo atlaidus. Dėkota ir kiekvienam šios koplyčios puoselėtojui, ypač Ingridai Dereškevičienei, kuri šiais Dievo namais rūpinasi jau 30-metį.
Gražiškių koplyčios istorija siekia XVIII a. pabaigą, kuomet 1795-aisiais Gražiškių kaime Griškabūdžio filijos administratoriaus rūpesčiu, tikinčiųjų lėšomis ir pastangomis buvo pastatyta keturkampė koplyčia. 1826 m. koplyčiai Apaštalų Sostas suteikė Šv. Morkaus ir Švč. Mergelės Marijos Vardo atlaidus, kurie švenčiami iki šiol rugsėjo antrą sekmadienį. Šiemet minima ir koplyčios pastatymo 230 m. sukaktis, tad praėjusį sekmadienį čia sugužėjo kraštiečiai, aplinkinių kaimų tikintieji, politikai.
Pabūti maldoje kvietė Vilkaviškio vyskupijos generalvikaras mon. Gintautas Kuliešius, kanauninkas Kęstutis Vosylius, naujasis Griškabūdžio parapijos klebonas Deividas Baumila.
Monsinjoras pašventinto medžio drožėjo Raimundo Blažaičio sukurtą Švč. Mergelės Marijos skulptūrą, kuri papuoš koplyčią, o šv. Mišių aukoje kalbėjo, kad šiuo metu vykstantys Didieji Šiluvos atlaidai mums primena Dievo Motinos meilę savo Dieviškajam Kūdikiui ir mums, dvasiniams jos vaikams.
„Mergelė Marija pranašavo, jog nugalės ne galia, sėkmė ar turtai, bet tarnystė, nuolankumas ir meilė. Žvelgdami į ją šiandien galime pajusti, kad tikroji galia yra tarnystė. Geriau duoti nei imti, geriau dalintis nei kaupti, geriau tarnauti nei vadovauti“, – kalbėjo monsinjoras.
Griškabūdžio parapijos klebonas Deividas Baumila, aptarnaujantis ir Gražiškių koplyčią, dėkojo būriui parapijiečių, rėmėjų, visiems, prisidėjusiems ir prisidedantiems prie koplyčios puoselėjimo, remonto darbų ir ypač Ingridai Dereškevičienei, jau tris dešimtmečius besirūpinančiai šiais Dievo namais. L. Poškevičiūtės nuotr.
Gražiškių koplyčia pastatyta ant didžiulių akmens riedulių, vėliau pietinėje pusėje buvo pristatyta kvadratinio plano nedidelė zakristija, o dar vėliau – prie pagrindinio fasado ir medinis stačiakampis prieangis. Pastatytame bokštelyje smailėjančia viršūne kabojo 1805 m. pagamintas varpas, kuris 2012 m. buvo pavogtas. Koplyčia buvo remontuota ir sovietmečiu, o didžiausias remontas atliktas 2009 m. – skarda uždengtas stogas, pakeistos grindys, naujai išvedžiota elektros instaliacija. 2015m., minint koplyčios 220 m. sukaktį, šv. Mišių metu buvo pašventintas naujas varpas, kuriam suteiktas Šv. Morkaus vardas. Gražiškių koplyčia įrašyta į Kultūros vertybių registrą.
Jau tris dešimtmečius koplyčios ir jos aplinkos tvarkymu, atlaidų organizavimu rūpinasi I. Dereškevičienė, tad jos iniciatyva, palaikant ir paremiant parapijiečiams, prisidedant rajono savivaldybei, pavasarį buvo atlikti zakristijos, varpinės remonto darbai, perdažytos grindys.
Tad šventės metu I. Dereškevičienei, būriui geradarių, rėmėjų, prisidėjusių prie koplyčios remonto ir gražinimo, skriejo padėkos žodžiai pirmiausiai iš parapijos klebono D. Baumilos lūpų. Apsilankęs šventėje Seimo narys Darius Jakavičius už prisidėjimą prie koplytėlės puoselėjimo įteikė padėkas ne tik Ingridai, bet ir Rasai ir Andriui Gardauskams, Rūtai ir Kęstučiui Puodžiukaičiams, Nojui Jackui. Kalbėjęs rajono savivaldybės meras Raimondas Januševičius taip pat padėkojo visai I. Dereškevičienės šeimai už neatlygintiną rūpestį šia sakralia vieta.
Gražiškių kaimo koplytėlę XIX a. ir XX. pirmoje pusėje prižiūrėjo, materialiai rėmė šiose apylinkėse gyvenusi Olekų giminė. Atlaiduose apsilankęs LR Seimo pirmininkas Juozas Olekas pasidžiaugė, kad gali grįžti ten, kur pradžią gavo Olekų giminės šaknys.
„Nors ir neliko kaimuose senųjų gyventojų ir trobesių, bet liko ta stipri dvasia, kad mums norisi sugrįžti ir pabūti tą antrąjį rugsėjo savaitgalį čia, prie Gražiškių koplytėlės. Kasmet čia susirinkdami mes per tuos 30 metų tapome kaip giminės. Ir toliau išlikime šio krašto vaikais, mylėtojais. Puoselėkim, gražinkim šį kraštą“, – kvietė Seimo pirmininkas.
Po šv. Mišių aukos, eucharistinės procesijos bendrystė šioje ypatingą aurą turinčioje vietoje dar tęsėsi ilgai – skambėjo Alytaus šv. Kazimiero parapijos choro „Aušros vaikai“ (vad. Rima Vaickelionytė-Zenevičienė ) giesmės, Barzdų krašto atlikėjų, Kauno muzikinio teatro operos solisto Mindaugo Zimkaus dainos, šurmuliavo kermošius, vaišintasi Barzdų ir Baltrušių bendruomenių išvirta sriuba, plovu.
Eduardas iš Griškabūdžio:
