„Kodėl Lietuva baigiasi Vilniuje?“ – šį klausimą dažnai girdi NARA žurnalistai, keliaujantys po mažesnius miestus. Spalio 29 d. jų stotelė buvo Šakiuose – čia, viešojoje bibliotekoje, vyko NARA mokymai-dirbtuvės, tapusios ne tik prasminga Medijų ir informacinio raštingumo (MIRKT) savaitės dalimi, bet taip reikalingu gyvu pokalbiu apie žurnalistiką, žmogų ir jį supantį pasaulį.
Minint MIRKT savaitę, NARA komanda lankėsi ne tik Šakiuose, bet ir kituose miestuose (Telšiuose, Utenoje, Klaipėdoje, Alytuje) ir kvietė miestų bendruomenes atvirai kalbėtis apie tai, ką girdi ir ko negirdi žurnalistai. Šie susitikimai virto atvirais pokalbiais tarp žiniasklaidos kūrėjų ir žmonių, kurių kasdienybė, jausmai ir mintys dažnai lieka už didžiųjų naujienų redakcijų ribų. 
Mokymus vainikavo atviro rato diskusija „Ko negirdi žurnalistai?“. Jos metu dalyviai dalijosi savo asmeninėmis patirtimis, įžvalgomis apie gyvenimą regione, čia patiriamus džiaugsmus ir rūpesčius. D. Pavalkio nuotr.
Kas inspiravo šiuos susitikimus? NARA žurnalistai atviri: „Lengva užsidaryti Vilniaus burbule, ypač kai tiek daug kalbama apie vadinamąjį sostinės elitą ir visą likusią Lietuvą. Norėjosi pažiūrėti, ar iš tiesų esame tokie skirtingi, kaip kartais atrodo. Mūsų tikslas daugiau buvo ne patiems kalbėti, o klausytis. Į susitikimus atsinešame mikrofonus ir kviečiame visus, kas nori, kalbėti atvirai. Taip gimsta pokalbiai, kurie dažnai nuveda ten, kur nesuplanuosi – į tikras, gyvas žmonių istorijas. Mes tai vadiname įsiklausymo susitikimais.“
Jei prabilti nejauku, NARA komanda turi savus metodus, padedančius paskatinti dialogą. Kad ir, tarkime, ant lipnių lapelių anonimiškai sugulę atviri žmonių klausimai, prasidedantys „kodėl“ arba „kaip“. Nors svečiai išgirdo ir mūsų kasdienės buities problemas apie žvyrkelius ir brangų nekilnojamąjį turtą, bet giliausi pasidalijimai gimė iš tų bendražmogiškų klausimų: kaip būti laimingiems, kodėl žmonės būna blogi vieni kitiems, kodėl kartais norisi numirti... Išvada piršosi viena – visi gyvename su panašiomis mintimis tik skirtingose vietose, o žmogiškasis ryšys yra neįkainojama dovana. 
D. Pavalkio nuotr.
Mokymai prasidėjo pirmoje dienos pusėje Karolio Vyšniausko paskaita „Kodėl žurnalistai (vis dar) reikalingi ir kaip jais tapti patiems?“, kurioje kalbėta apie šiuolaikinės žiniasklaidos iššūkius, atsakomybę ir pasitikėjimo svarbą. Vėliau dalyviai kartu su Sigita Vegyte ir garso žurnalistu Adomu Zube mokėsi imti interviu, kurti garso dokumentiką ir tai išbandė praktiškai. Tarp dalyvių buvo ir moksleivių, ir mokytojų, bibliotekų darbuotojų ir tų, kurie jautėsi užkalbinti renginio formato. Ir jei po teorinės dalies daliai moksleivių pasirodė, jog šiam kartui gana, likę salėje nepasigailėjo, nes mokymų pabaigoje vyko atviro rato diskusija „Ko negirdi žurnalistai?“ Jos metu dalyviai dalijosi savo asmeninėmis patirtimis, kalbėjo apie gyvenimą pasienyje, apie regiono ir didmiesčių skirtumus, atskirtį, apie savo miestą, jo stiprybes, džiaugsmus ir rūpesčius. 
D. Pavalkio nuotr.
Dirbdami su moksleiviais, studentais ir suaugusiaisiais, NARA žurnalistai ne tik dalijasi profesine patirtimi, bet ir ugdo kritinį mąstymą, medijų raštingumą bei atsakomybę už žodį. Šakiuose vykęs susitikimas tapo dar vienu įrodymu, kad žurnalistika gali būti gyva, atvira ir artima žmogui. NARA komandos nariai tiki, jog tik nepriklausoma ir etiška žiniasklaida gali stiprinti demokratinę visuomenę, o kelionės po Lietuvos regionus padeda tą ryšį atkurti.
Pokalbis bibliotekoje buvo įrašytas ir lapkričio mėnesį bus publikuotas NARA tinklalaidėje, kad jį galėtų išgirsti visa Lietuva.
D. Pavalkio nuotr.
Eduardas iš Griškabūdžio:
